Lietuvos banko duomenys rodo, kad kreditavimas Lietuvoje atsigauna. Jau dešimtą mėnesį iš eilės paskolų portfelis auga, tiesa, ne taip sparčiai, kaip buvo prieš krizę.
Bankai prognozuoja, kad kainos dar augs
Nors būsto paskolų skaičius auga, tačiau kainų burbulo nematyti, spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Komerciniai bankai tikisi, kad kainos augs, kaip ir pati paskolų rinka. Bankai šįmet tikisi iki dešimtiems procentų kainų augimo.
„Sandorių skaičius auga, bet aktyvumas neturėtų gąsdinti“, – pastebėjo V.Vasiliauskas. Būsto rinkos augimas susijęs su augančiomis gyventojų pajamomis. Beje, savas įnašas sudaro vis dar reikšmingą dalį imant paskolą.
Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sako, kad kreditų rinka Lietuvoje vis dar yra konservatyvi, ir perkaitimo požymių nematyti. „Yra tik pagyvėjimas, bet ne burbulas“, – mano S.Kropas.
Galvos skausmas – Švedijoje
Kita situacija yra Švedijoje ir Norvegijoje. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainos Švedijoje sparčiai auga, pernai kainos pakilo apie 13 procentų. O per pastaruosius trejus metus – 36 proc.
Jei ten sprogtų kainų burbulas, tai paveiktų kreditavimą Lietuvoje – švediški bankai greičiausiai atsiimtų dalį lėšų, perspėja Lietuvos bankas. Ypač rizikingesnis sektorius sunkiau gautų paskolas.
Bankų asociacijos vadovas S.Kropas sako, kad nebūtų didelių problemų, jei kainos ten išaugtų iki pavojingos ribos. Priežiūros institucijos Švedijoje, pasak jo, reaguotų į tai. Beje, kainos Švedijoje pavojingai auga jau senokai, o apie burbulo sprogimą perspėta ir anksčiau, tačiau niekas nesikeičia.
Bankams – iššūkių metas
Besitęsiantis mažų palūkanų laikotarpis – dar viena rizika, kurią įžvelgia Lietuvos bankas. Tai jau tampa iššūkiu bankams, sako V.Vasiliauskas. „Bankams reikia pergalvoti savo verslo modelius ir strategijas“, – sakė centrinio banko vadovas. Negana to, bankams tenka vis labiau konkuruoti su alternatyviais mokėjimo būdais, kuriuos siūlo įvairios kompanijos.
Kredito unijų „sveikata“ – vis dar problema Lietuvos bankui, todėl taip pat patenka į rizikų sąrašą. Tai viena didžiausių spręstinų problemų šiais metais.
Kibernetinių nusikaltimų augimas – dar viena rizika finansų sektoriui, mano Lietuvos bankas.
Vienam bankui trūktų kapitalo
Jei būtų atlikti „streso“ testai, vienam iš Lietuvoje veikiančių bankų trūktų 600 tūkst. eurų. Tačiau sistema atlaikytų indėlininkų paniką, sako V.Vasiliauskas. Tik du bankai yra santykinai mažiau atsparūs šokui, tačiau jie, kaip pažymima, priklauso užsienio šalių bankų grupėms.
Tačiau bendrąja prasme Lietuvos finansų sistema atlaikytų indėlininkų paniką ir staigų skolininkų būklės pablogėjimą, teigia V.Vasiliauskas.
O tai, kas labiausiai rūpi bankų klientams – paslaugų kainos – kol kas svarstomos Seime. Lietuvos bankas siūlo įvesti pagrindinių paslaugų krepšelį, kurio kaina būtų ne didesnė kaip 1,49 euro. Šis siūlomas variantas dabar svarstomas Seimo komitetuose.
