E.Kiznės teigimu, šios darbuotojos atveju iš pradžių viskas atrodė gerai – su darbdaviu buvo palaikomi draugiški pokalbiai – buvo teiraujamasi, kada ji grįš dirbti, moteris buvo kviečiama išgerti kavos, tačiau viskas apvirto aukštyn kojomis, kai darbuotoja pateikė prašymą sugrįžti į darbą.
„Darbdavys, sužinojęs apie planuojamą sugrįžimą, nusprendė riboti nuolatinio darbo galimybę ir įpareigoti darbuotoją dirbti pakeistu darbo grafiku“, – nurodė advokatė.
Pasak jos, darbdavys veikiausiai manė, kad tai turėtų paveikti darbuotoją ir galbūt ji pati išeis iš darbo, neprašydama kompensacijų.
„Kai darbuotoja kreipėsi į mane, nedelsiant susisiekiau su darbdaviu ir, tam tikra prasme, paaiškinau, kad šis planas neišdegs. Mandagūs ir teisės aktais grįsti reikalavimai darbdaviui sukėlė nerimą, jog netrukus prasidės teisiniai ginčai. Tuomet man paskambino darbdavio teisininkas ir pradėjome derybas“, – pasakojo E.Kiznė.
Pasak jos, klientė jai nurodė, kad ją tenkintų darbo sutarties nutraukimas, jei būtų išmokėta 10 tūkst. eurų išeitinė. Pasak advokatės, galiausiai šią sumą darbdavys darbuotojai sutiko išmokėti.
„Yra darbuotojų, kurie nežino savo teisių, ir tokiose situacijose tiesiog išeina iš darbo, neprašydami nieko. Yra darbuotojų, kurie nors ir nežino savo teisių, tačiau kreipiasi teisinės pagalbos ir pasiekia norimą rezultatą“, – apibendrino ji.
