Ar nedarome sau meškos paslaugos populiarindami investavimą, kai dalis šalies gyventojų dar turi pasimokyti planuoti asmeninius finansus? Kokios rizikos laukia, jei imsimės aktyviai investuoti nesusitvarkę kasdienės piniginės?
Finansinio raštingumo trūkumas investavimą gali paversti inkaru, o ne pagalve
Lina Blažytė, „iFuture Investments“ Vilniaus biuro pardavimų ir plėtros grupės vadovė, sako, kad tai, jog nesame pirmūnai finansinio raštingumo lenktynėse pasaulyje, lėmė daug skirtingų priežasčių, bet svarbiausia – finansinio raštingumo švietimo trūkumas, o neturint pagrindų, investavimas gali kurti ne finansinę pagalvę, o judėti į priekį neleidžiantį inkarą.
„Mokymo apie finansus pradžia mūsų šalyje dažnai vyksta tik vyresnėse klasėse ar net suaugusiųjų gyvenime, kai daugelis jau yra priėmę tam tikrus ir ne visada teisingus finansinius sprendimus. Šiandien daug dėmesio skiriama būtinybei investuoti, kas yra gerai, bet pirmiausia susirūpinti turėtume tuo, kad daugelis nemoka planuoti asmeninių finansų ir valdyti šeimos biudžeto tinkamai.
Jei imamasi investuoti negebant tvarkytis su kasdienos finansiniais iššūkiais, galima susikurti daug problemų. Visų pirma, jei žmogus prieš pradedant investuoti nežino, kaip tinkamai planuoti asmeninį biudžetą, jis susiduria su rizika, jog gali pradėti investuoti pinigus, kurie iš tikrųjų skirti jo būtiniausioms kasdienėms išlaidoms – maistui, būstui, mokesčiams. Neturint taupymo pagrindų, didelė tikimybė, kad žmogaus investavimas gali būti pagrįstas skolintais pinigais.
Be to, kuomet žmogus neturi tinkamų žinių, jis gali pasirinkti pernelyg rizikingas investicijas. Pavyzdžiui, neturėdamas pakankamo finansinio raštingumo, žmogus gali susigundyti neaiškiais pasiūlymais žadančiais labai greitą pelną – gali labai greitai tapti finansinių sukčių auka“.
Tik gerai valdant asmeninį biudžetą įmanoma žinoti, kiek galima investuoti
L.Blažytės teigimu, pirmiausia išmokti gerai valdyti asmeninį biudžetą yra svarbu, nes tai suteikia pagrindą finansiniam stabilumui, užtikrina, jog investavimas bus gerai apskaičiuotas sprendimas, investavimui nebus paskirtos tos asmeninių finansų lėšos, kurių jokiu būdu negalima skirti investavimui: juk investavimas visuomet yra susijęs su rizika.
„Gerai valdant asmeninį biudžetą, žmogus turės sukaupęs bent 3-6 mėnesių pragyvenimo išlaidų dydžio finansinę „pagalvę“ – pinigus, skirtus nenumatytiems atvejams. Tad bus galima jaustis užtikrintai, kad investicijos nesukels papildomo streso.
Be to, mokant valdyti asmeninį biudžetą, galima labai tiksliai įsivertinti, kiek konkrečiai lėšų galima skirti investavimui. Tai padeda išvengti situacijų, kai investuojama per daug ar per mažai.
Pavyzdžiui Vokietijoje labai populiari „Zero-sum budgeting“ sistema, kai kiekvienas euras turi būti paskirstytas į tam tikras kategorijas, užtikrinant, kad visi pinigai būtų naudojami tikslingai ir atsakingai. Kaip tai veikia? Pirmiausia nustatomos pajamos: pradedama nuo visų mėnesio pajamų sumavimo (alga, papildomos pajamos, pašalpos ir pan.).
Kiekvienas euras turi tikslą: pajamos padalijamos į iš anksto nustatytas kategorijas, pvz., būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, pramogos, santaupos ar skolos grąžinimas ir pan. Tikslas – paskirstyti visus pinigus taip, kad mėnesio gale biudžeto balansas būtų lygus nuliui. Tai nereiškia, kad viskas išleidžiama, nes tam tikra dalis būna paskirta taupymui ar investavimui“, – pasakoja „iFuture Investments“ ekspertė.
Pasak jos, mokėdami valdyti asmeninį biudžetą, žmonės niekada neturi pernelyg didelio noro siekti greito pelno: taigi, jie gali labai sėkmingai investuoti su ilgalaike perspektyva.
Asmeninį biudžetą šiandien gali valdyti programėlės
Finansinio raštingumo ekspertei pritaria ir „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė, kuri sako, kad nors sąvoka „asmeninio biudžeto valdymas“ daug ką gąsdina, šiandieniniai įrankiai gali finansų tvarkymą paversti galvos skausmo nekeliančiu procesu.
„Tai, ką Lina Blažytė pasakoja apie sistemą Vokietijoje, nesunkiai įmanoma įgyvendinti kiekvienoje šeimoje be didelių pastangų. Šiandien egzistuoja ne vienas biudžeto valdymo įrankis, kuris būtent taip visas pajamas ir išlaidas suskirsto automatiškai: pavyzdžiui, mūsų platformos biudžeto įrankyje prijungus savo ir partnerio banko sąskaitas, galima matyti visas įplaukas viename lange, sekti, kam kiek išleidžiama: kokia suma kas mėnesį tenka maistui, transportui, komunalinėms paslaugoms.
Visa tai įmanoma stebėti ir valdyti savo išmaniojo telefono ekrane, specialiai tam sukurtoje „Viena sąskaita“ programėlėje. Negana to, įrankis leidžia nusistatyti taupymo tikslus, sekti jų progresą, matyti istorines sąskaitas, išlaidas.
Tad, pavyzdžiui, prieš planuojant investuoti, galima pasitikrinti, kiek jau esate sutaupę, peržiūrėti, kiek panašiu laikotarpiu fiksuotoms išlaidoms, tokioms kaip komunialinės paslaugos, teko skirti prieš metus, ir įsivertinti, kokią sumą be baimės galite skirti investicijoms.
Tad šiandien tinkamai valdyti asmeninius finansus yra tikrai labai paprasta, nereikia patiems kurtis lentelių, jas pildyti vos išleidus porą eurų, nes visa informacija programėlėje atsiranda ir yra suskirstoma automatiškai: pakanka tik peržiūrėti ir įsivertinti, kur galbūt išleidžiate per daug, kaip įmanoma labiau taupyti, ir tuomet jau išsikelti investavimo tikslus“.
„Viena sąskaita“ vadovės nuomone, matant, kad vis daugiau žmonių ima naudotis biudžeto valdymo įrankiu, galima tikėtis, kad neužilgo ir bendras finansinio raštingumo lygis šalyje kils ir galėsime lygiuotis į Europos pirmūnus.
