Lietuvių išlaidos Lenkijoje ir toliau didėja. Per pusmetį kaimyninėje šalyje Lietuvos gyventojai jau paliko 709 milijonus zlotų (165 milijonus eurų), o tai daugiau nei šiemet Vyriausybė išleido aplinkos apsaugai ir kultūrai kartu sudėjus. 15min remiasi Lenkijos Centrinio statistikos biuro pateikiamais oficialiais duomenimis. Ekonomistai šią tendenciją aiškina kainų augimu.
Pirkėjų skaičius dar išaugo
Šiemet pirmą pusmetį į Lenkiją lietuviai traukė dar aktyviau: jei pirmąjį ketvirtį kaimyninės valstybės lankytojų skaičius augo 5,2 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai antrą ketvirtį lankytojų prieaugis jau sudarė 7,9 proc.
Iš viso pirmą pusmetį šalyje lietuviai apsilankė 2,6 milijono kartų.
15min jau anksčiau lygino, kad pernykštės lietuvių išlaidos Lenkijoje prilygsta prekybos tinklo „Rimi“ pardavimams, tačiau į užsienį „išvežti“ pinigai nebevirsta pajamomis Lietuvoje dirbantiems darbuotojams ir verslams.
Lenkijoje lietuviai išleido 708,8 mln. zlotų (165 mln. eurų) – 4,3 proc. daugiau nei pernai pirmą pusmetį, rodo pirmadienį paskelbti Lenkijos oficialūs duomenys.
Palyginimui, Lietuvos biudžeto išlaidai aplinkos apsaugai, poilsiui ir kultūrai iš viso sudarė 152 mln. eurų per pusmetį. Taip pat valstybė per pusmetį surinko panašią sumą (173 mln. eurų) gyventojų pajamų mokesčio.
Priežastis – kainų augimas
Ekonomistai teigia, kad lietuvių srautai į Lenkiją galėjo išaugti dėl čia padidėjusių kainų.
„Lietuvoje didėja infliacija, yra sparčiausia visoje euro zonoje. Ir kai lietuviai mato brangstančias prekes ir paslaugas Lietuvoje, jie natūraliai ieško tų pigesnių prekių kažkur kitur. Taip jau yra, kad Lenkijoje kainos skiriasi gerokai, ten galima rasti daug dalykų, kurie yra pigesni. Žmonės važiuoja turėdami tikslą kažką nusipirkti – namų apyvokos daiktų, maisto, ar dar kažko ilgesniam laikotarpiui“, – aiškina DNB banko analitikas Povilas Stankevičius.
Pirkėjų srautas į Lenkiją auga nepaisant emigracijos ir ūgtelėjusių atlyginimų.
Vieno apsilankymo metu II ketvirtį Lenkijoje lietuvis vidutiniškai išleido 628 zlotus (146 eurus), tai kiek mažesnė suma nei prieš metus (654 zlotai).
„Didėjančios alkoholio kainos buvo vienos iš pagrindinių kaltininkių, kodėl tokia sparti infliacija Lietuvoje. Tie 4 proc. išlaidų augimo parodo, kad vis tik kainų skirtumas auga – jei čia brangu, žmonės važiuos pasižiūrėti, kur pigiau“, – sako P.Stankevičius ir pažymi, kad tokia žmonių elgsena yra racionali.
Kirtę sieną ieško parduotuvės
Lietuviai nevengia į Lenkiją atvažiuoti ir iš toliau – 51,3 proc. visų antrą ketvirtį apsilankiusių lietuvių iki sienos važiavo toliau nei 50 kilometrų, skaičiuoja Lenkijos statistikai. Dar trečdalis atvykėlių iki sienos keliavo 31-50 kilometrų.
Tačiau vos kirtę sieną lietuviai skuba iki pirmųjų parduotuvių – 76 proc. atvykėlių Lenkijoje nenuvažiavo toliau nei 30 kilometrų nuo sienos. Palyginimui, baltarusiai atvykę į Lenkiją paprastai nuvažiuoja toliau nei 50 kilometrų. Panaši tendencija buvo ir pernai.
DNB analitikas nesitiki, kad tendencijos galėtų greitai pasikeisti.
„Jei yra kažkoks ekonominis racionalumas taip elgtis, tai vartotojai, kuomet Lietuvoje auga kainos ir infliacija artimiausiu metu išliks pakankamai didelė, toliau važiuos, kol tai apsimokės. Tai paprasčiausias racionalumas – jei atsiperka kelionė ir nusiperki prekių, tai žmonės ir važiuoja. Kad ta tendencija dabar labai greitai pasikeistų, sunku įsivaizduoti“, – sako P.Stankevičius.
Lenkai Lietuvoje lankosi dvigubai rečiau nei lietuviai Lenkijoje, taip pat jie čia išleidžia penkis kartus mažiau nei lietuviai Lenkijoje. Per antrą ketvirtį į Lietuvą atvyko 0,7 milijono Lenkijos turistų, ir jų išlaidos siekė 93,4 mln. zlotų (21,8 mln. eurų).
Beje, itin masiškai Lenkiją pradėjo rinktis baltarusiai – čia jų antrą ketvirtį pabuvojo net 26 procentais daugiau nei prieš metus, o apsilankiusiųjų skaičius pasiekė 2,1 milijono, išlaidos vos per ketvirtį siekė 141 mln. eurų.