„Pagrindiniai mūsų klientai jau išvyko gyventi į užsienį. Seniau grįždavo į Lietuvą bent vasarai paatostogauti sodyboje, susitikti su giminėmis, o dabar jau baigia ir jas išsivežti, taigi mano kaimo turizmo verslas traukiasi“, – LRT.lt sako sodybos Mokėtų rajone savininkas Eugenijus Žala, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs užsiimti kaimo turizmu. Jis pastebi, kad palyginti su ankstesniais metais, poilsiautojų kaime vis mažėja. Nors vieni specialistai šiam verslui žada nekokią ateitį ir įspėja apie būtinybę neatsilikti nuo poilsiautojų poreikių, kiti ramina, kad poilsis kaimo turizmo sodybose dar išlieka pakankamai populiarus.
Seniau klestėjęs verslas traukiasi
„Šituo verslu užsiimu jau virš 25 metų, tačiau kiekvienais metais jis vis traukiasi. Išsilaikome tik todėl, kad stengiamės tobulinti paslaugas ir mūsų visa šeima dirba šiame versle. Jei nebankrutuosime, vėliau verslą perleisiu sūnui“, – pasakoja E.Žala, ir priduria, kad pastaruoju metu labai sumažėjo užsakymų įvairiems seminarams ar renginiams, todėl uždirba tik iš pavienių šeimų poilsio.
Anot ekonomisto Žygimanto Maurico, kaimo turizmo populiarumas mažėja pirmiausia dėl atsiradusios konkurencijos: „Atpigus skrydžiams ir atsiradus daugiau jų krypčių, padaugėjo išvykų į užsienio valstybes. Todėl kaimo sodybos dėl poilsiautojų pradeda konkuruoti netgi su kitomis valstybėmis, ypač su pietų Europa, kurioje klimatas kur kas geresnis ir lengviau nuspėjamas nei Lietuvoje“.
Pasak jo, dabar nuvykimas į kitą šalį kainuoja praktiškai tiek pat, kiek poilsis Lietuvos kaimo turizmo sodyboje, o Lietuvoje kainos auga sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Pavyzdžiui Graikija vis dar nėra išlipusi iš krizės, Turkija yra dar tik krizės viduryje, todėl jose valiuta labai smarkiai nuvertėjo. O tokios šalys kaip Ispanija kol kas nėra linkusi kelti kainų“, – teigia ekonomistas.
Savo ruožtu E.Žala nesutinka, kad turistų mažėja dėl išpopuliarėjusių kelionių po pasaulį. Jo teigimu, poilsis užsienyje madingas, tačiau nėra priimtinas visiems „Dabar pas mane svečiuojasi 3 šeimos Izraelio. Jie man sakė, kad labai džiaugiasi poilsiu Lietuvos gamtoje, nes po tokių atostogų galima iš karto grįžti į darbus, o kai keliauji kur nors po pasaulį, grįžus dar norisi savaitę namuose pasiilsėti“, – pasakoja sodybos šeimininkas.
Atėjus geriems orams – sodybos pilnos
Nepaisant neigiamų kai kurių sodybų savininkų patirčių, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sako, kad situacija yra stabili ir daugumai šios srities verslininkų bankrotai dar negresia.
„Laikotarpis, kai vartotojų poreikiai augo greičiau, negu kūrėsi sodybos, žinoma, baigėsi. Bet lyginant 2017 ir 2018 metų sezono pradžią, tampa aišku, kad kaimo turizmas išlieka labai svarbi apgyvendinimo sektoriaus dalis: kas penktas poilsiautojas, nakvojantis apgyvendinimo įstaigose, renkasi būtent kaimo turizmo sodybas“, – skaičiuoja asociacijos prezidentas.
Jis sutinka, kad du pastarieji prastų orų sezonai buvo gana nuostolingi ir stabilus kaimo turizmo populiarumo augimas patyrė šiokį tokį nuosmukį, tačiau, anot jo, jis nebuvo labai drastiškas. Vis dėlto dvi pastarosios lietingos vasaros išgąsdino ne tik sodybų savininkus, bet ir poilsiautojus. Pasak L.Žabaliūno, anksčiau žmonės buvo linkę vasarai rezervuotis sodybas jau nuo kovo ar balandžio mėnesio, tačiau po prastų orų pernai ir užpernai dauguma pradėjo bijoti atostogas planuoti iš anksto, taigi šiemet verslininkai vėl bijojo laukti vasaros.
Tačiau šiais metais baimės nepasitvirtino ir buvo sulaukta kitokio fenomeno: gegužės mėnesį, staigiai atšilus orams, anot L.Žabaliūno, užsakymai kaimo turizmo sodybas tiesiog užplūdo, o žmonės jau nebegalėjo rasti norimos vietos. Jo teigimu, didžioji dalis kokybiškai dirbančių sodybų šią vasarą yra jau perpildytos.
„Dabar pas mane svečiuojasi 3 šeimos Izraelio. Jie man sakė, kad labai džiaugiasi poilsiu Lietuvos gamtoje, nes po tokių atostogų galima iš karto grįžti į darbus, o kai keliauji kur nors po pasaulį, grįžus dar norisi savaitę namuose pasiilsėti“, – pasakoja sodybos šeimininkas.
Poilsiautojų poreikiai keičiasi
Nors Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas į šį verslą žiūri pozityviai, prižįsta, kad ateityje iššūkių tik daugės, ypač tiems, kurie nėra linkę keistis ir prisitaikyti prie rinkos. Vartotojų poreikiai keičiasi, jie keliauja po pasaulį, nori kokybiškesnių paslaugų. „Kokybiškai dirbanti sodyba turi eiti koja kojon su vartotojų poreikiais, turi atsinaujinti, tvarkytis. Jeigu to padaryti nespėja, nesugeba ar pavėluoja atnaujinti paslaugų kokybę, verslas ima strigti: tie, kurie vis dar tikisi, kad prieš 10–15 metų pastatyta sodyba tarnaus dar 15 metų su tomis pačiomis paslaugomis ir jų kokybe, nesulauks pasisekimo. Tačiau tie, kurie spėja prisitaikyti, puikiai užpildo vietas“, – apie rinkos pokyčius įspėja L.Žabaliūnas.
Kad labai daug kas priklauso nuo poilsiautojų poreikių, pritaria ir E.Žala. Jis pastebi, kad kaimas jaunimui apskritai nebelabai aktualus: vaikams pakanka sūpynių, batuto, o paaugliams kaime nebelabai yra ką veikti.
Tačiau ekonomisto Ž.Maurico požiūriu, jei jaunimas neturi ką veikti kaime, tai sodybos problema. Pasak jo, kiekviena sodyba, norinti išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir pritraukti turistus, turi turėti savo išskirtinį veidą, garsėti išskirtine virtuve, ekologišku maistu, specifinėmis veiklomis ar bent jau turėti ypatingą istoriją, nes kaimo turizmo sodyba poilsiautojams jau seniai nebėra tik vieta nakvynei prie ežero.
„Kylant kainoms, didėja ir gyventojų poreikis maisto, pramogų kokybei. Norint tas paslaugas išpildyti, reikia investicijų ne tik į pastatus, bet ir į darbuotojus – pasitaiko, kad ten dirbantieji visai nemoka anglų kalbos, o aprašymai tinklalapiuose parašyti su klaidomis. Tokiais būdais nelabai pritrauksime užsienio svečių“, – svarsto ekonomistas.
Ko ieško poilsiautojai?
Kaip sako apgyvendinimo paslaugų portalo vadovas L.Šertvyčius, daugiausia užsakymų sulaukia tos sodybos, kuriose vyrauja vidutinės arba žemesnės kainos. Vienas iš pagrindinių kriterijų, pasak jo, yra priėjimas prie vandens telkinio. Žmonės dažniausiai renkasi ežerus, o tie, kurie plaukia baidarėms ar plaustais, dažniau apsistoja prie upių.
Tačiau šis kriterijus svarbus ne visiems: „Yra ir sodybų, kurios įsikūrusios tiesiog miške, vandens telkinio šalia nėra, bet aplink visiška ramybė, toli nuo miesto. Kai kurie žmonės ir ieško būtent tokio ramaus pasibuvimo, net jei iki sodybos tenka ilgai važiuoti miškais“.
Tendencijos rodo, kad poilsiautojai vis labiau ieško privatumo. L.Žabaliūnas sako, kad pastaraisiais metais dažniau užsakomos mažesnės sodybos, nes žmonės poilsiauja mažomis grupelėmis ar tik su savo šeimomis. „Jie nori daugiau privačios erdvės, atskiro namelio. Tuo metu didelių sodybų poreikis mažėja, nes čia rengiama vis mažiau renginių“, – tikina L.Žabaliūnas.
Nepaisant neigiamų kai kurių sodybų savininkų patirčių, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sako, kad situacija yra stabili ir daugumai šios srities verslininkų bankrotai dar negresia.
Pasak jo, lietuviai vis dar sudaro beveik 90 proc. visų poilsiaujančiųjų kaimo turizmo sodybose, tačiau sparčiai besivystant internetinėms technologijoms, elektroniniams užsakymo modeliams, jas užsisakyti tampa vis paprasčiau ir užsieniečiams. Anot jo, užsienio turistai išsiskiria tuo, kad reikalauja daugiau paslaugų, o sodybas užsisako ilgesniam laikui. „Dažniausiai atvažiuoja iš kaimyninių šalių: Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, apsilanko ir nemažai suomių“, – pastebi Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas, ir priduria, kad vasarai į sodybas paatostogauti grįžta ir nemažai emigrantų, – išsinuomoja sodybą kelioms dienoms ar savaitei vien tam, kad pabūtų su savo giminėmis“. Pasak jo, tai jau nebe pirmų metų tendencija.
Kaimo turizmo versle – nemažai sunkumų
Pagrindiniai pardavimai šiame versle įvykdomi maždaug per 100 dienų – vasaros sezoną, todėl prastos vasaros pasekmes verslininkai jaučia visus metus. Kaip sako L.Žabaliūnas, šalia šio verslo žmonės dažniausiai turi dar ir kitą veiklą, iš kurios galėtų užsidirbti.
Yra bandančių teikti paslaugas ir žiemą, tačiau Lietuvoje tokių verslininkų kol kas nedaug, tai tiesiog neapsimoka. „Kiekvienas verslininkas turi įsivertinti, ar žiemą sugebėtų įvykdyti tiek pardavimų, kad padengtų išlaidas – žiemą energetiniai kaštai nuo miesto nutolusiuose objektuose yra beprotiški“, – tikina L.Žabaliūnas. Kai kuriems verslininkams ekonomiškiau ir lengviau pasibaigus vasaros sezonui sodybą tiesiog uždaryti.
Nėra lengva ir tiems, kurie savo kaimo turizmo verslą bando parduoti ar išnuomoti. „Viskas tik atrodo labai paprasta ir romantiška: gamta, kaimas, svečiai. Bet investicijos yra didelės, o atsiperka labai lėtai, kelerių metų tam neužtenka, todėl ir perkančiųjų atsiranda mažai“, – tikina L.Žabaliūnas.
Išliks tik protingai valdomos sodybos
Apgyvendinimo paslaugų portalo vadovas L.Šertvyčius nemano, kad ateityje kaimo turizmo sodybų populiarumas kris. Pasak jo, bus tokių, kuriems nesiseks, tačiau tai lemia laba individualūs dalykai. Kadangi kaimo turizmo sektorius kol kas nėra standartizuotas ir nėra aiškaus apibrėžimo, ką galima vadinti kaimo turizmo sodyba, kai kurie verslininkai ima tuo naudotis – vos aptvarkę seną tvartelį ima vykdyti veiklą. Tačiau L.Šertvyčius sako, jog būtent toks neprotingas, greitai prasidėjęs verslas greitai ir bankrutuoja.
Jo nuomone, kaimo sodyba turi būti įsikūrusi gamtoje, tačiau sąlygos neturi būti laukinės: „Nereikia, kad būtų įrengta per daug moderniai, tačiau joje turi būti visi patogumai: tai, kad sodyboje nėra karšto vandens, o tualetas yra lauke, nesuteikia kaimo turizmo sodybos statuso“, – pabrėžia L.Šertvyčius.
Pasak jo, nekokia ateitis laukia ir tų, kurie į savo nekilnojamąjį turtą investavo per daug pinigų ir nesugeba išmokėt paskolų, tačiau mažoms sodyboms ar nameliams, kurie nuomojami adekvačiomis kainomis, klientų artimiausiu metu pritrūkti neturėtų.
