1347,52 euro – tokią didžiausią nedarbo draudimo išmoką galės gauti estas. Mažiausiai už mėnesį bus mokama 222,27 euro. Palyginus su Lietuva, sumos yra įspūdingos, mat pas mus maksimali nedarbo išmoka (333 eurai šiemet) nedaug skiriasi nuo minimalios esto gaunamos išmokos.
Tiesa, nuo birželio nedarbo išmokos smarkiai išaugs, bet jas gaunantieji privalės mokėti gyventojų pajamų mokestį, taigi prieaugis nebus toks didelis ir nuo kaimyninės Estijos pagal nedarbo išmokas vis dar skirsimės šviesmečiais.
Mokesčius pakėlė iškart, išmokas kels vėliau
Individualiai dirbantiems gyventojams pasipiktinus dėl netikėtai padidintų mokesčių atkuto ir valdžia, pradėjusi aiškintis, kodėl žmonėms laiku buvo nepranešta apie pokyčius. Bet didesni mokesčiai, kaip ir, beje, didesnės išmokos, yra socialinio modelio dalis, o būtent naujos kadencijos Seimas ir nusprendė atidėti dalies socialinio modelio galiojimą. Kitaip tariant, mokesčius padidino iškart, o išmokos augs vėliau.
Pavyzdžiui, Seimas nusprendė atidėti bedarbio pašalpų didinimą iki liepos. Jos kils net 40 proc., nes keičiasi pašalpų apskaičiavimo tvarka. Tiesa, tik procentine išraiškia tas kilimas atrodo įspūdingas, mat per mėnesį bedarbis negalės gauti daugiau nei 460 eurų (75 proc. vidutinio darbo užmokesčio).
Negana to, nuo liepos pirmosios už gautas išmokas teks mokėti gyventojų pajamų mokestį, taigi daugiausia į rankas bedarbis lietuvis gaus apie 390 eurų.
Šiuo metu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, minimali nedarbo draudimo išmoka yra 102 eurai (valstybės remiamų pajamų dydis), o maksimali nedarbo draudimo išmoka yra 333,2 euro.
Didesnė bedarbio išmoka bus mokama nuo liepos. Kaimynai estai prieš kelias dienas paskelbė, ko gali tikėtis bedarbiai Estijoje šiemet. Akivaizdu, kad valstybė jiems yra kur kas dosnesnė.
Keliskart daugiau nei Lietuvoje
Estijoje egzistuoja dviejų rūšių socialinė apsauga nuo nedarbo rizikos – nedarbo draudimo išmokos, susietos su pajamomis ir finansuojamos iš privalomojo draudimo sistemos įmokų, ir vienodo dydžio valstybinės bedarbio pašalpos, finansuojamos iš bendro valstybės biudžeto.
1347,52 euro – tokią didžiausią nedarbo draudimo išmoką galės gauti estas, mažiausiai už mėnesį bus mokama 222,27 euro, rašo Estijos internetinis dienraštis „Postimees“.
Nedarbo draudimo išmokos sudaro 50 proc. apdraustojo asmens ankstesnio darbo užmokesčio (daugiausia iki trijų vidutinių darbo užmokesčių), jos mokamos 100 dienų nuo nedarbo pradžios. Vėliau išmoka sudaro 40 proc. uždarbio, kuriuo remiantis apskaičiuojama išmoka.
Nedarbo draudimas Estijoje apima visus pagal sutartį dirbančius žmones, jas gali gauti žmonės, dirbę 12 iš pastarųjų 36 mėnesiu. Tačiau jos negalioja dirbantiesiems savarankiškai, taip pat kai kuriems valstybės tarnautojams ir pan.
Taip pat Estijoje galima gauti valstybinę bedarbio pašalpą. Sausį Estijoje ji buvo padidinta iki 4,86 eurų per dieną, taigi per mėnesį tik pašalpą gaunantis asmuo gauna apie 150 eurų. Kiek yra tokią pašalpą gaunančių estų, skaičiai nepateikiami.
Darbo Estijoje pernai neturėjo beveik 28,8 tūkst. žmonių.
Siūlo įvesti draudimo rūšį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas aiškino, kad išmokos bedarbiams gali būti vertinamos kaip atitinkama darbo rūšis, arba gali būti vertinama kaip pašalpa.
„Jeigu tai yra pašalpa, tai galėtų būti visiems vienoda, jeigu tai yra draudimas, tai jis turėtų priklausyti nuo to, kiek tu esi sumokėjęs, kaip esi apsidraudęs, taigi nuo to, koks yra tavo atlyginimas. O dabar Lietuvoje nei tas, nei tas“, – 15min sakė Ž.Šilėnas.
Estijoje įmokas į nedarbo draudimo fondą moka darbdaviai ir darbuotojai, todėl žmonės, nelaimės atveju, tai yra netekę darbo, įgyja teises į išmokas. Jos glaudžiai susijusios su ankstesniu darbuotojo atlyginimu.
Tuo metu Lietuvoje tie, kurie uždirba daugiau, nukenčia, mat šalyje nustatytos lubos yra gana žemos – nesiekia 400 eurų.
Ž.Šilėnas siūlo sukurti nedarbo draudimo fondą, kad žmonės patys galėtų apsispręsti, ar jiems draustis nuo darbo netekimo rizikos, ar ne.
„Gal protingiau būtų leisti patiems žmonėms apsispręsti – vieni gal norėtų nuo to draustis, kiti nenorėtų, galbūt galėtų būti neprivaloma – nori draustis ar ne. Jeigu nenori, tai ir negautum išmokos. Aš labiau palaikyčiau tą variantą, kad tu pats galėtum spręsti, draustis, ar ne“, – sakė Ž.Šilėnas.
