Tarptautinę moterų dieną, kovo 8-ąją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad darbo užmokesčio pagal lytį vidurkiai bus skelbiami tų darbdavių, kurie turi bent 8 darbuotojus, iš kurių yra daugiau nei 3 moterys ir daugiau nei 3 vyrai.
„Tai padės įvertinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus“, – rašo SADM.
Informaciją apie įmonėse mokamus vyrų ir moterų atlyginimų vidurkius bus galima stebėti ČIA.
„Atlyginimų viešinimas yra mažas, tačiau labai svarbus žingsnis, sprendžiant atlyginimų skirtumų problemą. Šioje srityje pokyčiai nepasiekiami labai greitai. Turi keistis visuomenės nuostatos, svarbi darbdavių motyvacija ir jų įsitraukimas. Labai dėkoju visiems darbdaviams, kurie net nelaukdami teisės aktų įpareigojimų, savo iniciatyva, sudaro palankias sąlygas moterims, motyvuoja jas ir moka deramą atlygį“, – ministerijos pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Lietuvoje vyrai už moteris uždirba 12 proc. daugiau
Šiuo metu Lietuvos moterų užimtumas – beveik kaip Švedijoje, o atlyginimų skirtumas su vyrais – mažesnis nei ES vidurkis.
Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje moterų užimtumas siekia 77 proc. ir vos 2 proc. nusileidžia vyrų užimtumui. Pagal šį rodiklį tarp Europos Sąjungos šalių užimame antrą vietą po Švedijos.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio siekė 12,4 proc. Tai – tiek pat, kaip ir 2014 metais, po kurių iki pat 2017-ųjų šis rodiklis augo, rugsėjį skelbė SADM.
Analizuojant darbo užmokesčio skirtumus konkrečiose ūkio šakose, paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių srityje moterų darbo užmokestis buvo ir 30,2 proc. , o finansinėje ir draudimo veikloje – 36,3 proc. mažesnis nei vyrų. Šios tendencijos paaiškėjo po dvejus metus atlikto projekto „Verti po lygiai“.
2018 ir 2019 metais pastebimas atotrūkio tarp moterų ir vyro darbo užmokesčio mažėjimas, tačiau ekspertai teigia, kad statistiką pakoregavo ne geresnė lyčių lygybės situacija, o ekonominiai procesai: padidėjęs vyrų nedarbas, augę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, nes moterys jame sudaro didžiąją daugumą darbuotojų.
Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje – dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.
Tai lemia, kad moterys karjeros viršūnę tirtose įmonėse dažniausiai pasiekė būdamos 40-49 metų – šiuo amžiaus tarpsniu vidutinis moterų darbo užmokestis kai kuriais atvejais netgi lenkė vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl tampa akivaizdesni, ir dažniausiai – moterų nenaudai.
Siekia įpareigoti visas ES šalis
Praėjusią savaitę pranešta, kad Europos Komisija sieks, jog darbdaviai atvirai skelbtų duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokestį Europos Sąjungos šalyse narėse, tokiu būdu siekiant kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais.
Kaip rašė BNS, nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį.
Pernai Europos profesinių sąjungų konfederacija, remdamasi ES statistikos tarnybos duomenimis, nurodė, kad esant dabartinei pažangai, moterims dar prireiks 84 metų, kad jos sulauktų vienodo atlygio su vyrais.
Šis pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir toliau nagrinėjamas ES valstybėse.
SADM teigia, kad Lietuva daugumą EK siūlomų priemonių jau taiko.
Pavyzdžiui, Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį; darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, darbuotojų atstovams privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį.
Be to, įmonėse, kuriose yra 20 ir daugiau darbuotojų, turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, kurioje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai, priedų ir priemokų skyrimo tvarka ir kt. Prieš ją tvirtinant ar keičiant, darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi apie tai. Trumpai tariant, darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais.
Valstybinė darbo inspekcija imasi tam tikrų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Pavyzdžiui, atlieka patikrinimus įstaigose, siekdami nustatyti darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų priežastis.
Socialiai atsakingos įmonės jau ir dabar imasi tam tikrų priemonių, kurios neprivalomos pagal teisės aktus, bet prisideda prie darbo užmokesčio skirtumų mažinimo, ir yra gerosios praktikos pavyzdžiai. Vienas iš jų – lygybės tarp skirtingų lyčių matrica. Vykdant atlygio peržiūrą yra atsižvelgiama į tai, kuri lytis konkrečiame pareigybių lygyje yra dominuojanti pagal gaunamą darbo užmokestį. Tokiu atveju priešingos lyties darbuotojams papildomai yra padidinamas darbo užmokestis, siekiant mažinti atlygio atotrūkį tarp skirtingos lyties darbuotojų.
Be to, pažangia įmonių praktika laikytini ir veiksmai, kuomet stebima, kiek vyrų ir kiek moterų pasinaudojo vertikalios karjeros galimybėmis, dalyvavo mokymuose, vyko į komandiruotes. Pozityvia praktika laikytinos ir įstaigose organizuojamos anoniminės apklausos, kurios padeda išsiaiškinti, kokia yra pačių darbuotojų nuomonė, tiek darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų, tiek kitais diskriminacijos darbovietėje klausimais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. nedarbo lygis sudarė 8,5 proc. Moterų nedarbo lygis sudarė 7,7 proc. vyrų – 9,3 proc.
2020 m. 15-64 m. amžiaus grupės gyventojų užimtumo lygis – 71,6 proc. Šios amžiaus grupės moterų užimtumas sudarė 71 proc., vyrų – 72,2 proc.
Darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas, visų pirma, susidaro dėl horizontaliosios ir vertikaliosios darbo rinkos segregacijos. Trumpai tariant, egzistuoja „moteriškos“ ir „vyriškos“ profesijos, pavyzdžiui, vyrai dažniausiai dirba IT srityje, moterys – švietimo, sveikatos priežiūros srityje ir t. t. Vyrai taip pat dominuoja tarp užimančių aukštas pareigas. Kita priežastis – moterys kuriam laikui iškrenta iš darbo rinkos dėl vaiko priežiūros atostogų, artimųjų slaugos.
