Darbo dienos popietę Vytauto gatvėje veikiančiame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje – sausakimša. Eilėje laukia gal 15 klientų, kuriuos skuba aptarnauti trys darbuotojos. Į vidų užėjęs senolis teištaria „ojojoi“ ir apsisukęs išdumia lauk. Kai kuriems laukti tenka ir apie pusvalandį. Stovėjimui eilėje aukoti savo brangų laiką pajūryje tikriausiai nesinori nė vienam.
Įsivaizduojate, Palangoje nėra nė vienos valiutų keityklos. Keista ar ne?
Malonios banko darbuotojos bando sutrumpinti laukimo eilę reguliuodamos ją ne tik „talonėlių“ pagalba, bet ir mechaniškai – vis garsiai salėje pasiteirauja, kas kokiu tikslu atėjęs: „Jei nereikia atlikti operacijų su grynaisiais pinigais, prašome čia – bus greičiau.“
„Tos eilės nusidriekia dėl to, kad daugelis nori išsikeisti valiutą. Įsivaizduojate, Palangoje nėra nė vienos valiutų keityklos. Keista ar ne?“ – prasitaria viena „Swedbank“ darbuotoja.
Aptariame, kad išsigelbėjimas tokiu atveju – atsiskaitinėti kreditine ar debetine kortele, tačiau gintarinių papuošalų iš kioskelio ar cukraus vatos vaikui su ja juk nenupirksi.
„Kol litai buvo, eilės dar didesnės nusidriekdavo, o dabar, kai euras, tai bent daliai užsieniečių nebereikia valiutos keisti. Veikė anksčiau kurorte keturių bankų padaliniai. O dabar likę tik du: mūsų ir Šiaulių banko. Dėl to ir tos eilės. Čia Palanga. Ir dabar vasara. Nieko nepadarysi“, – situaciją brėžė „Swedbank“ padalinio Palangoje darbuotoja.
Nuostolinga, nes sezoniška?
Štai Kauno Laisvės alėjoje teko regėti valiutų keityklą, besiglaudžiančią net sulčių kokteilių bare. Beatostogaudamas užsienyje jų miesto centre pamatysi ant kiekvieno kampo. Tad keista, kad Lietuvos kurorte nėra nė vienos valiutų keityklos.
„Negali taip būti, kad užuodęs verslo gyslą, palangiškis jos neimtų vystyti. Matyt, neapsimoka. Gal dėl sezoniškumo“, – prasitarė viena palangiškė.
Tai, kad ši tema itin aktuali sezono įkarštyje, pripažįsta ir Lietuvos banko atstovai. Jiems taip pat keista, kad verslininkai dar neįžvelgė tokios verslo galimybės. Pasak Lietuvos banko Licencijavimo skyriaus viršininkės Vilijos Petronienės, valiutą juk keisti gali ne tik bankai, bet ir kredito unijos ar valiutos keityklos operatoriai.
„Šiuo metu Lietuvoje, esant paklausai ir poreikiui taip pat ir Palangoje, valiutos keitimo paslaugas gali teikti 24 valiutos keityklų operatorių įmonės. Ši galimybė verslui atsirado prieš trejus metus, priėmus Valiutos keityklos operatorių įstatymą. Valiutos keityklos operatorius, įrašytas į valiutos keityklos operatorių sąrašą, visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus reikalavimus. Lietuvos bankas atlieka į šį sąrašą įrašytų įmonių veiklos priežiūrą“, – galimybes brėžė ji.
Daugėja kortelių skaitytuvų
Pasak Lietuvos banko atstovės, norintys išvengti eilių prie valiutos keitimo, esant galimybei, turėtų naudotis moderniomis atsiskaitymo priemonėmis, pavyzdžiui, mokėti kortele. „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinio Palangoje vadovės Renatos Mickūnienės teigimu, didžiojoje dalyje Palangos kavinių ir kone visuose viešbučiuose verslininkai suteikia galimybę atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis, tad grynųjų net nereikia.
Vien šiemet kortelių skaitytuvai įdiegti papildomai 70-tyje privataus sektoriaus apgyvendinimo įstaigų.
„Pastebime, kad labai išaugusi ir atsiskaitymų kortelėmis paklausa privačiame apgyvendinimo sektoriuje – vien šiemet kortelių skaitytuvus įdiegėme papildomai 70-tyje privataus sektoriaus apgyvendinimo įstaigų“, – patikino banko atstovė.
„Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinys Palangoje per metus vidutiniškai aptarnauja apie 25 tūkst. klientų. Natūralu, kad klientų srautas didesnis būna vasarą.
„Atostogų sezono metu valiutos keitimas gali sudaryti iki 30–40 proc. klientų srauto per dieną. Pavyzdžiui, jei per dieną padalinyje aptarnaujama 200 klientų, tai valiutą keičia apie 80 klientų. Taip pat pastebime, kad nemažai turistų atsiveža eurus ir jiems valiutos pirkimas nėra aktualus. Mūsų duomenys rodo, kad populiariausios valiutos yra Anglijos svarai sterlingų, Norvegijos kronos, JAV doleriai. Klientai, parduodantys užsienio valiutą, yra lietuviai emigrantai ir užsienio turistai, detaliau išskirti būtų sudėtinga“, – statistiką pateikė ji.
R.Mickūnienės teigimu, labiausiai išaugę klientų srautai jaučiami nuo liepos pradžios iki rugpjūčio antros pusės, tai atspindi ir turizmo sezono Palangoje piką. Lyginant su žiemos periodu, klientų srautas paprastai išauga dvigubai. Klientų skaičius tuomet gali svyruoti nuo 180 iki 250 klientų per dieną. Tiesa, padalinys savaitgaliais, kuomet sulaukiama didžiausio poilsiautojų bumo, nedirba. O darbo dienomis duris uždaro jau 17 val.
„Klientų skaičiui ir srauto pasiskirstymui įtakos turi ir oras – jeigu saulėta diena, tai didesnis klientų srautas būna iš ryto ir po pietų. Tada gali tekti luktelti ir ilgiau, iki 30 min. Jeigu vėjuota diena – klientų srautas pasiskirsto tolygiai per visą dieną ir klientams tenka laukti ne ilgiau kaip 10 min“, – faktus dėstė ji.
Paklausta, ar valiutų keitykla padėtų sumažinti eiles, „Swedbank“ atstovė patikino, jog tai galėtų turėti įtakos, tačiau detaliau prognozuoti būtų sudėtinga.
Valiutą taip pat galima pasikeisti ir Medicinos banko Palangos oro uosto klientų aptarnavimo poskyryje, kuris dirba pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 iki 20.30 ir šeštadieniais – sekmadieniais nuo 9 iki 18 val.
Ketina surizikuoti
Devynias valiutų keityklas Lietuvoje valdančių UAB „Satola“ ir UAB „Drusvalas“ direktorius Anatolijus Miknevičius tikina į Palangą besižvalgantis jau antrus metus, tačiau rizikuoti neskuba.
„Darėme analizes. Sudėtinga Palangoje įrengti valiutos keityklą vien jau dėl sezoniškumo. Pažiūrėkit, kokius mes dabar orus turime. Nuo jų tiesiogiai kurorte priklauso ir klientūros srautas. O jis sumenkęs. Vien jau Lietuvoje įvedus eurą, valiutų keityklų apyvarta smuko 50 proc. O po Krymo konflikto ženkliai sumažėjo į Lietuvą atvykstančių rusų ir baltarusių.
Baiminomės ir dėl pakitusios įstatyminės bazės, susijusios su alkoholio vartosena bei pinigų plovimo prevencija. Nuo šiol keičiant daugiau nei 3 000 eurų, reikia rodyti asmens dokumentą. O žinot, kaip lietuviai mėgsta tą daryti? Tai atbaido klientūrą. Iki šiol buvo 6 000 eurų suma. Mąstė net iki 1 000 ribą nuleisti. Nežinau, kaip būtume iš viso gyvavę.
Dėl šių pokyčių vietoj kelių minučių vieno kliento aptarnavimo laikas pailgės iki 15 minučių. Turėsime ilginti darbo laiką. Stebėsime, kaip viskas keičiasi, ir galbūt kitąmet bandysime“, – tikino pašnekovas.
Paklaustas, kiek kainuotų atidaryti valiutos keityklą Palangoje, A.Miknevičius įvardijo minimalią 20 000 eurų sumą: kainuoja seifinės durys, seifai, vaizdo stebėjimo kameros, įranga, kompiuteriai, pinigų tikrinimo bei skaičiavimo aparatai, apsauga. Taip pat reikia samdyti bent 2-3 darbuotojus, brangiai atsieina ir patalpų nuoma. Įsikurti keitykla juk turėtų vienoje iš pagrindinių Palangos gatvių.
11 kv. m ploto patalpos J.Basanavičiaus gatvėje nuoma atsieina 580 eurų.
„Kiek domėjomės, 11 kv. m ploto patalpos J.Basanavičiaus gatvėje nuoma atsieina 580 eurų. Tačiau mums tokio dydžio vietos neužtenka. 15 kv. m ploto patalpų Vytauto gatvėje nuomos dydis – 625 eurus, metams – 7 500 eurų. 70 kv. m – 2 100 eurų mėnesiui. Sumos didžiulės. Nuoma atsieina tiek, kiek Vilniaus prekybos centre.
O ir darbuotojų reiktų tokių, kurie gyvena Palangoje, o nesivažinėtų iš Klaipėdos. Dėl kelių mėnesių per metus veiklos išlaidos didelės. Dėl to ir bijoma rizikuoti“, – paaiškino valiutų keityklų, kuriose prekiaujama 46 užsienio valiutomis, atstovas.
Anot jo, atvėrusi duris Palangoje, valiutos keitykla turėtų teikti ne tik vieną paslaugą – užsiimti ir greitųjų kreditų išdavimu.
„Norime keisti valiutų keityklų įvaizdį Lietuvoje. Nesinori atidaryti kažkokio mažo langelio, vienos kasos, todėl ir neskubame rizikuoti. Reikia pasiruošti. Nesigailime, jog šiemet to nesiėmėme. Vis dėlto, pabandyti reikia, tik neaišku, ar kaštai atsipirktų“, – tikino A.Miknevičius.
