Tai Centras penktadienį pranešė įvertinęs Energetikos, Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bei savivaldybių informaciją apie sekmadienį ir pirmadienį praūžusios audros sukeltus padarinius ir jų šalinimo dinamiką.
„Atsižvelgiant į ekspertinius vertinimus ir sutelktas pajėgas atkurti paslaugų teikimą vartotojams, šiuo metu NKVC Vyriausybei nesiūlo skelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos“, – teigiama pranešime.
Centras ir toliau stebės rodiklių pokyčius ir duomenis, gaunamus iš savivaldybių bei reguliariai vertins situaciją, jos pokytį ir teiks rekomendacijas Vyriausybei.
Šiuo metu savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl audros yra pasiskelbusios penkios savivaldybės – Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų.
Anot NKVC, ekstremalią situaciją planuoja arba svarsto skelbti Kelmės, Šiaulių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.
Vėjas sekmadienio vakarą ir pirmadienį pridarė daug žalos daugelyje šalies vietų – nulaužta daug medžių šakų, išversta medžių, nutraukta elektros linijų.
Dėl sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusios audros, draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų, penktadienį teigė Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių.
Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ketvirtadienį teigė, jog ūkininkai tikisi, kad ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu. Anot jo, ūkininkams tai svarbu dėl įvairių piniginių įsipareigojimų, sudarytų supirkimo sutarčių, paskolų gražinimo – ekstremalios situacijos atveju daliai šių įsipareigojimų būtų taikomos lengvatos.
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį sakė, kad Lietuvoje praūžusios audros padaryti nuostoliai bus įvertinti ir dėl jų kompensacijų bus sprendžiama nepriklausomai nuo to, kokiu mastu šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.
„Lietuvos draudimo“ ekspertų skaičiavimu, jos klientų nuostoliai visuose Lietuvos regionuose penktadienį siekia 3 mln. eurų, „BTA“ klientų žalos dydis – 1,5 mln. eurų, „Ergo“ – 320 tūkst. eurų, o „Gjensidige“ penktadienį pranešė sulaukusi 925 pranešimų dėl žalų už 1,3 mln. eurų.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė penktadienio rytą teigė, kad elektros dar neturi apie 11 tūkst. šalies vartotojų.
