Stokholme įsikūręs privatus fondas valdo Nobelio apdovanojimo įkūrėjo Alfredo Nobelio paliktas lėšas. Piniginis prizas laimėtojui skiriamas iš šio fondo, kuris, Norvegijos aplinkosaugos organizacijos „Framtiden i Vaare Hender“ duomenimis, finansuojamas iš investicijų į kompanijas, kurios gamina branduolinius ginklus.
Tai reiškia, kad iš dalies piniginis apdovanojimas, šiemet siekęs vieną milijoną Švedijos kronų (925 tūkst. eurų), yra finansuojamas iš investicijų į tokias kompanijas, kaip „Airbus“, „Boeing“, „Safran“ ir „Northrop Grumman“, todėl „labai tikėtina, kad Nobelio fondas yra investavęs į kompanijas, kurios susijusios su branduolinių ginklų gamyba“, teigia „Framtiden i Vaare Hender“.
Apie tai paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai spalio 6 d. Nobelio taikos premija buvo skirta pasaulinei organizacijai „Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą“ (ICAN).
„Šios naujienos paskelbimo laikas yra labai nesėkmingas“, – sakė Nobelio fondo direktorius Larsas Heikenstenas.
Jo teigimu, sugriežtinus fondo etikos taisykles, jis nebeinvestuos, net netiesiogiai, į branduolinių ginklų gamintojus ir suteiks savu 12 mėnesių prisitaikyti ir laipsniškai atsisakyti tokių investicijų.
„Kai kas galėtų pasakyti, kad galėjome tai padaryti anksčiau. Tačiau mūsų standartai buvo sugriežtinti kovą, ir dabar mes jų laikomės, – sakė jis. – Vėliausiai iki ateinančio kovo mes nebeturėsime investicijų, susijusiu su bet kokia gamyba, kuri gali būti klasifikuojama kaip susijusi su branduoliniais ginklais.“
