„Suvesti jas buvo eksperimentas. Tačiau niekas taip nesuskaldė Europos, kaip euras“, – sakė Nobelio premijos laureatas.
Nerimas dėl Graikijos ekonomikos išaugo po to, kai taupyti nenorinti partija „Syriza“ laimėjo rinkimus. Tai paskatino ir kalbas apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, nors partijos lyderis Alexis Tsipras yra pasakęs, kad neturi tikslo pasitraukti iš euro zonos.
Pasak J.Stiglitzo, dėl euro kenčia ne viena ekonomika, todėl reikalingas kitoks požiūris į Europos problemas: „Politika, kuri buvo primesta Graikijai, tiesiog neveikia, ir tai pritaikytina ir Ispanijai, ir kitoms valstybėms.“
Kolumbijos universiteto profesorius kartu su kitais 18 ekonomistų parašė viešą laišką, kuriame teigia, kad Europa galėtų išlošti, duodama Graikijai naują šansą per skolų sumažinimą ir kitokį sąlygų sušvelninimą. Bet ir pati Graikija turėtų tęsti struktūrines reformas.
„Graikija padarė klaidų, tačiau Europa pridarė dar didesnių. Europos vaistai buvo nuodingi. Jie lėmė skolos augimą ir ekonomikos smukimą“, – sakė J.Stiglitzas.
Jo teigimu, Graikijai pasitraukimas iš euro zonos išeitų į naudą – po prisitaikymo laikotarpio Graikijos ekonomika pradėtų augti. Tam, kad euro zona būtų išsaugota, reikalinga didesnė integracija.
Pasak J.Stiglitzo, tikroji problema yra Vokietija, kuri dėl euro išlošė labai daug.
„Daug ekonomistų sako, kad, byrant euro zonai, geriausia būtų, kad pasitrauktų Vokietija“, – kalbėjo jis.
Taip Vokietija suprastų, kaip jai reikalingas euras, taigi noriau padėtų kitoms valstybėms.
