„Visos operacijos Šiaurės Europos rinkose bus vykdomos taip, kaip ir anksčiau, ir klientų požiūriu mūsų operacijos nepasikeis. „Nordea“ ir toliau bus stambus mokesčių mokėtojas visose keturiose pagrindinėse rinkose (Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje)“, – nurodė bankas.
Jau pusmetį „Nordea“ ginčijasi su Švedijos vyriausybe dėl jos planų padidinti įnašus, skirtus probleminių bankų gelbėjimui, ir sugriežtinti bankų sektoriaus reguliavimą.
Perkėlęs būstinę į Suomiją, „Nordea“ sutaupys apie 1 mlrd. eurų, nes jam nebereikės mokėti Švedijoje nustatytų įnašų, skirtų probleminių bankų gelbėjimui ir indėlių garantijoms.
Buvo svarstytos galimybės būstinę iš Stokholmo perkelti į Kopenhagą arba Helsinkį. Tačiau Danija, kaip ir Švedija, nėra euro zonos narė, todėl „Nordea“ pasirinko Suomiją – tai yra bendrą Europos bankų sąjungos reguliavimą.
„Manome, kad šis persikėlimas yra svarbus strateginis žingsnis siekiant, kad „Nordea“ būtų viename lygyje su panašiais Europos bankais. Manome, kad vienodos sąlygos ir nuspėjamas reguliavimas, kurį užtikrina bankų sąjunga, atitinka „Nordea“ klientų, akcininkų ir darbuotojų interesus“, – pareiškė banko valdybos pirmininkas Bjornas Wahlroosas.
Suomijos finansų ministras Petteri Orpo nedelsdamas sureagavo į „Nordea“ pranešimą ir savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Sveiki atvykę į Suomiją“.
Perkėlęs būstinę į Suomiją, „Nordea“ sutaupys apie 1 mlrd. eurų, nes jam nebereikės mokėti Švedijoje nustatytų įnašų, skirtų probleminių bankų gelbėjimui ir indėlių garantijoms. Prognozuojama, kad būstinės perkėlimas bus užbaigtas 2018 metų antrąjį pusmetį.
2016 metais Švedijoje „Nordea“ gavo 26 proc. įplaukų, o Suomijoje – 20 procentų. Dar 29 proc. įplaukų teko Danijai, 17 proc. – Norvegijai, o 8 proc. – kitoms rinkoms, kuriose veikia bankas.
2017 metų kovą Švedijos vyriausybė padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į didelį Švedijos bankų pelningumą, būtų pagrįsta padidinti įnašus, kurie renkami siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą krizės atveju.
Kritikai pažymi, kad bankai Švedijoje jau moka daugiau negu jų konkurentai kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Be to, bankų mokami įnašai keliauja tiesiai į valstybės biudžetą, o ne į atskirą tikslinį fondą.
