Europos Sąjungoje daugiausia pridėtinės vertės sukuria nekilnojamojo turto paslaugos, telekomunikacijos, energetika, finansai ir draudimas (todėl čia dirbantys uždirba daugiausiai), mažiausiai – žemės ūkis, miškininkystė, turizmo paslaugos.
Ž.Mauricas žurnalo „Valstybė“ surengtoje ekonomikos konferencijoje pastebėjo, kad pramonė pridėtinės vertės savo sektoriuje daug nesukuria. Pavyzdžiui, 2007 metais sau pramonė sukūrė 2,2 trln. eurų pridėtinės vertės, tuo metu kitiems sektoriams – net 5,1 trln. eurų pridėtinės vertės. Vadinasi, pramonė vis dar yra didžiausias pasaulio darbdavys.
Pramonės plėtra, ekonomisto teigimu, vis dar yra svarbiausias ekonomikos variklis. Todėl sakyti, kad pramonė keliasi į Kiniją, anksti. Pramonę vystyti reikia ir Europoms valstybės, siekiančios išvengti duobės, kurioje dabar atsidūrė Italija, Graikija, Portugalija, Ispanija.
„Valstybės, kurios pramonė traukiasi, ilgainiui nebegali didinti eksporto apsukų, tada atsiranda užsienio prekybos deficitas ir galų gale smunka visa ekonomika“, – sakė Ž.Mauricas.
Sektorių kuriama vertė priklauso ir nuo įmonės dydžio. Pavyzdžiui, didelės maisto pramonės įmonės sukuria tiek pridėtinės vertės, kaip ir kiti pramonės sektoriai, nors šiaip maisto pramonė yra pakankamai mažos pridėtinės vertės pramonė.
„Nereikia nuvertinti ir paslaugų sektoriaus, nors jis ir nepajėgus perimti eksporto vairo iš pramonės, gali būti puikus talkininkas“, – konferencijoje kalbėjo ekonomistas ir siūlė Lietuvai taip pat vystyti pramonę, skatinti aukštųjų technologijų eksportą, plėtoti paslaugų sektorių, kuris didelių investicijų nereikalauja.
