„Sveiki visi, švenčiant NORFA gimtadienį, visus iki 2024-11-01 į PUSLAPĮ parašiusius "Su Gimtadieniu" gaus išskirtiniai prizai dovanų maišeliais, mobiliaisiais telefonais, grynaisiais ir pirkinių kuponais. sėkmės!“, – tokia žinutė, patinama prekybos tinklo vardu pradėta platinti socialiniame tinkle „Facebook“ (kalba netaisyta).
Tai – ne vienintelis atvejis, kuomet prisidengiant „Norfos“ tinklu bandoma apgauti interneto vartotojus ir suvilioti juos dalyvauti abejotinuose „konkursuose“.
Už šio ir panašių tariamų konkursų slepiasi gerai žinomas sukčiavimo būdas: naudotojų prašoma atlikti paprastas užduotis arba palikti komentarą „Facebook“. Tačiau tada jie nukreipiami į nesaugią svetainę, kurioje turi įvesti savo duomenis.
„Facebook“ puslapiuose, kuriuose tariamai vyksta konkursas, nepateikiama jokios kontaktinės informacijos, nėra jokių įrašų, išskyrus įrašą apie neva dalijamus prizus – tai aiškus požymis interneto vartotojams, kad už to slypi apgaulė.
Visi, kurie dalyvauja viename iš netikrų konkursų, asmenine žinute gauna atsakymą, kuriame prašoma užsiregistruoti interneto svetainėje.
Vėliau, toje išorinėje svetainėje dažnai vartotojų prašoma patvirtinti savo tapatybę naudojantis interneto banku ir taip išsiviliojami prisijungimų kodai.
Kai kuriais atvejais sukčiai prašo susimokėti tam tikrą muito arba pašto išlaidų mokestį, kad patiklus vartotojas galėtų atsiimti neva laimėtą prizą – taip pinigai išviliojami tiesiogiai.
Kaip atskirti apgavystę?
Tariamus žaidimus organizuoja daugybė sukčių sukurtų puslapių, kartais pavadintų „Norfa“, tačiau dažniau – pakankamai panašiu pavadinimu, pavyzdžiui „Norfa.lt“, „Norfa Lithuania“ arba „Norfa fans“.
Tikrąjį puslapį atskirti pakankamai nesudėtinga – tereikia atidžiau įsižiūrėti į tam tikrus duomenis. Geriausias indikatorius – sekėjų bei patiktukų skaičius, taip pat – data, kuomet buvo sukurta paskyra.
Užėjus į paskyrą skiltyje „page transparency“ galima nesunkiai atrasti šiuos duomenis.
Oficialiai „Norfos mažmena“ pirmąją parduotuvę atidarė 1997 m., o paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ atsirado 2010 metais, taigi, nesunku suprasti, kad vos poros metų senumo puslapiai tėra klastotė.
Įspėja būti budriems
Prekybos centras „Norfa“ savo feisbuko paskyroje įspėjo pirkėjus neapsigauti – dalis jų sulaukė pranešimų ir laiškų dėl neva organizuojamo „Norfos“ prizų dalinimo. Bendrovė pranešė, kad tai klaidinanti informacija, siekiant pasipelnyti, ir yra niekaip nesusijusi su „Norfos“ parduotuvių tinklo puslapiu.
„Būkite budrūs – nepakliūkite į sukčių apgavystes. Geriausias būdas išvengti nesusipratimų – neįsitraukti į jokią neaiškią veiklą, nesidalinti savo asmeniniais duomenimis ir nespausti ant nuorodų, gautų iš neaiškių šaltinių“, – ragino nepasimauti ant sukčių kabliuko „Norfos“ atstovai.
„Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, komentuodamas situaciją portalui 15min atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu sukčiai ypač aktyvūs – apsimeta ne tik „Norfa“, bet ir kitomis įmonėmis.
„Ką galime padaryti? Įspėjame oficialiai, kad žmonės netikėtų tokiais dalykais. Žmonės turėtų išlikti budrūs, tikėti oficialia informacija, o ne netikrais gandais, netikra informacija“, – pirkėjų prašė būti atidesniais D.Ryliškis.
Ne pirmas kartas
Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau galima išgirsti apie sukčiavimo atvejus, kai žmonės apgaudinėjami įvairiomis fiktyviomis akcijomis ir prizų dalybomis. Sukčiai, dažnai apsimesdami žinomais prekių ženklų atstovais, kuria netikras svetaines ir socialinių tinklų paskyras, kad apgautų vartotojus ir išvengtų atsakomybės.
Jau anksčiau „Facebook“ tinkle buvo siūloma metus nemokamai važinėti Vilniaus viešuoju transportu ar už nedidelę sumą įsigyti tariamai Vilniaus oro uoste pamestą bagažą, taip pat gauti dovanų vieną iš didelio kiekio dviračių, kurio, esą, prekeiviams jau nepavyks parduoti dėl smulkių įbrėžimų ant korpuso.
Šie sukčiavimo metodai gali būti labai įtikinami, o pirkėjai gali gauti laiškus, žinutes ar skelbimus, kurie skatina juos dalyvauti „prizų loterijose“ ar „akcijose“. Tačiau svarbu prisiminti, kad patikimos įmonės niekada nesikreips į savo klientus tokiu būdu.
Ekspertai nuolat ragina būti ypač atsargiais ir laikytis šių rekomendacijų:
Visada įsitikinti, kad informacija gaunama iš oficialių bendrovės kanalų; Vengti spausti ant nuorodų, gautų iš nepažįstamų šaltinių ar el. laiškų; Nedalyti asmeninės informacijos, tokios kaip banko duomenys ar slaptažodžiai; klausytis intuicijos, – jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra apgavystė.
15min verdiktas: melas. Tariamas konkursas yra priedanga, skirta išvilioti asmens duomenis, sąskaitų numerius, pagrobti pinigus iš patiklių asmenų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
