Vis dėlto šioje temoje yra skyrelis – „bet“.
Turbūt dažnu atveju prieš pasirašydami didelių kompanijų šablonines sutartis esame pastebėję, kad jose prirašyta daug teksto ir skaityti reikia labai daug. Ypač jei tekstas surašytas mažu šriftu arba randame kokią nors frazę, kuri mus nukreipia į kažkokį kitą dokumentą, kuriame yra kažkokios taisyklės ir pan., daugelis iš mūsų skubėdami ar nematydami reikalo iki galo visko taip ir neperskaitome. Dažniausiai neįsigiliname, o tiesiog pasirašome sutartį, ir dar prieš pasirašydami pažymime visus reikalingus skyrelius „sutinku“, „susipažinau“ ir pan.
Na ir atsitinka ta nemaloni situacija, kai prarandamas ar sugadinamas turtas. Žinoma, iš karto aplanko nemalonus jausmas, bet už akimirkos prisimenama, kad turtas yra apdraustas, draudimo įmokos buvo mokamos tvarkingai ir laiku, taigi dabar jau draudimas turėtų įvykdyti savo įsipareigojimą ir kompensuoti mūsų praradimus. Vis dėlto kartais tokioje situacijoje kreipęsis į draudimą asmuo gauna atsakymą, kad tai nedraudžiamasis įvykis, kuris buvo tarp išvardintų įvykių būtent toje sutarties vietoje, kurios asmuo neperskaitė prieš pasirašydamas sutartį.
Taigi, kas tas nedraudžiamasis įvykis?
Teismų praktikoje nurodoma, kad nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką.
Pagal LR draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2 punktą, draudimo taisyklėse, kurias galbūt prieš pasirašydami sutartį patingėjome perskaityti, privalo būti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Todėl, jei įvykis iš tikrųjų be jokių dviprasmybių aiškiai gali būti laikomas nedraudžiamuoju pagal draudiko nurodytas draudimo taisykles, tenka apgailestauti, kad klientas prieš pasirašydamas sutartį neįsigilino į jam pasiūlytas draudimo taisykles ir nelyginto jų su kitų draudimo bendrovių draudimo taisyklėmis, kurios tokį patį įvykį galbūt būtų laikiusios draudžiamuoju, ir nesusitarė su kitu draudiku sau palankesnėmis sąlygomis.
Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai nors ir perskaitomos draudimo taisyklės, bet nedraudžiamų atvejų sąrašo sąlygos nebūna pakankamai konkrečios, dėl ko tą patį įvykį draudikas laiko nedraudžiamuoju, o klientas pateikia gana svarių argumentų, dėl ko šis įvykis turi būti laikomas draudžiamuoju. Taigi, kyla ginčas, ar draudikas turi ar neturi išmokėti draudimo išmoką. Kaip sprendžiama tokia situacija?
Teismų praktikoje aiškiai pasisakoma, kad atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardinti aiškiai ir nedviprasmiškai. Nedraudžiamuosius įvykius reikia kiek įmanoma sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. O jei to padaryti nepavyko, tai esant abejonių, ar įvykis draudžiamasis ar ne, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies – kliento – naudai.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus aspektus, siūlytina atidžiai skaityti draudimo sąlygas ir lyginti skirtingų draudikų teikiamus pasiūlymus prieš pasirašant draudimo sutartį. Na o jei pasirašytos draudimo sutarties sąlygos nėra tiek konkrečios, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas dėl draudžiamojo ir nedraudžiamojo įvykio, siūlytina atsargiai vertinti draudiko atsisakymą išmokėti draudimo išmoką ir pasikonsultuoti su kvalifikuotu teisininku.
