Kokios šios klaidos, kaip jų išvengti ir kokių taisyklių laikytis norint jaustis finansiškai stabiliai pataria finansų ekspertas, Lietuvos centrinės kredito unijos paskolų komiteto narys Audrius Lukoševičius.
Svarbiausia – išlaidos neturi viršyti pajamų
Asmeninių finansų valdymas yra neatsiejama kiekvieno suaugusio žmogaus gyvenimo dalis – kasdien tenka priimti sprendimus, kurie turi įtakos tolesnei finansinei situacijai. A.Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad norint pasiekti geriausių rezultatų valdant asmeninius finansus vertėtų kreiptis į specialistą, kuris padėtų įvertinti asmens finansinę situaciją ir duotų konkrečiai situacijai tinkamus patarimus.
„Yra daug bendrų patarimų asmeninių finansų valdymo klausimais, tačiau turime suprasti, kad ne kiekvienam tiks, tarkim, patarimas turėti sukaupus ne mažiau kaip 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio rezervą. Jei asmuo ar šeima turi paskolų, šis rezervas turi būti didesnis, jei profesija yra paklausi, toks rezervas gali būti ir mažesnis. Todėl aklai vadovautis bendrais patarimais nepatariu – visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus ir gauti konkrečiai situacijai tinkamus konkrečius patarimus“, – pastebi vidaus audito tarnybos vadybos, Kauno kolegijos lektorius A.Lukoševičius. Visgi, yra keletas bendrų patarimų, kuriuos taikyti turėtų kiekvienas.
„Pagrindinis ir svarbiausias patarimas – išlaidos neturi viršyti pajamų. Jau vien šio patarimo laikymasis padėtų daugeliui žmonių atsakingai valdyti savo finansus. Kaip kad namą pradedame statyti nuo pamatų, taip ir tvarkant asmeninius finansus reikėtų pradėti nuo „pamatų“ – padengti turimas skolas (ne paskolas), tuomet kaupti santaupas „juodai dienai“, apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, kaupti ateičiai – vaikams ir senatvei, ir tik tada galvoti apie laisvų lėšų investavimą. Ir, galiausiai, pamąstyti apie testamentą. Didžiausia klaida, kurią daro žmonės – pradeda nuo investavimo. Taip pastatytas asmeninių finansų „namas“ bus netvarus ir vėliau ar anksčiau, tikėtina, sugrius.
Taip pat reikia prisiminti, kad pajamos yra mažiau lanksčios ir rečiau pavaldžios mums – jos yra fiksuotos, o išlaidos – ne. Pajamos yra ribotos, o mūsų norai ir poreikiai – beribiai. Pajamos gaunamos kartą ar du kartus per mėnesį, o išlaidas patiriame kasdien. Kitaip sakant, pinigai neatskrenda, neatsiranda ir nedingsta: juos uždirbame ir išleidžiame mes. Todėl išlaidų suvaldymas yra ta sritis, kuriai reikia skirti daugiausiai dėmesio“, – pataria A.Lukoševičius.
Į ką dėmesį turėtų atkreipti studentai
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis mokyklą baigusių jaunuolių pradeda savarankišką gyvenimą, kurio neatsiejama dalimi tampa ir asmeninių finansų valdymas. A.Lukoševičius atskleidžia, kam studentai išleidžia daugiausia pinigų ir pataria ką daryti, kad mėnesio pabaigoje netektų valgyti tik bulvių.
„Pradėjus savarankišką gyvenimą, o ypač, jei atvykstama studijuoti į kitą miestą, atskirai nuo tėvų, reikia susidaryti savo asmeninį biudžetą. Nusimatyti kokios laukia išlaidos ir iš kokių šaltinių reikės gauti pajamų išlaidoms padengti. Studentų apklausos, atliktos studijuojant asmeninius finansus atskleidė, jog vidutiniškai per mėnesį studento krepšelį sudaro 395 eurai per mėnesį. Didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams – 90 eurų, ne ką mažesnė suma „atriekiama“ ir išlaidoms būstui – jo nuomai ir priežiūrai – 65 eurai per mėnesį. Tad įvertinus, jog studijuoti teks 9 mėnesius per metus, nesunku apskaičiuoti, jog studentas turėtų jau mokykloje atlikti studijų namų darbus ir būti sukaupęs nemažą sumą lėšų studijoms. Bėda ta, jog asmeninių finansų valdymui dažnoje šeimoje, o tuo labiau mokyklose neskiriamas pakankamas
dėmesys ir pradėję studijas studentai susiduria su klausimu iš kur gauti pinigų pragyvenimui, nes ne kiekviena šeima yra pajėgi aprūpinti savo atžalą reikiamomis pajamomis.
Tas pats tyrimas atskleidė, jog jau pirmame kurse studentai ieško galimybių derinti studijas su darbu, tačiau net 9 iš 10 studentų yra remiami tėvų. Todėl studentams patarčiau susidaryti savo asmeninį biudžetą ir jo griežtai laikytis, planuoti išlaidas, atsisakyti žalingų įpročių, kurie kainuoja nemažus pinigus, ieškoti būdų kaip savo hobį paversti pajamomis ir nesitikėti, jog finansines problemas už juos išspręs kažkas kitas“, – sako Kauno kolegijoje asmeninių finansų discipliną studentams dėstantis A.Lukoševičius.
Lietuviams vis dar trūksta disciplinos
Daugiau nei 20 metų finansų srityje dirbantis A.Lukoševičius atskleidžia, kad lietuviai nevengia spontaniškų pirkinių, neretai jų išlaidos viršija gaunamas pajamas, o visa tai veda į finansų kontrolės praradimą.
„Dėl prastos finansinės padėties žmonės linkę ką nors kaltinti – valdžią, kad nemoka didelių pašalpų, darbdavius, kad yra gobšūs ir nenori pelnu dalytis su darbuotojais, ar dar ką nors, bet tik ne save. Tačiau praktiko rodo, jog būtent priimdami neteisingus sprendimus ir tampame tais, kuriuos reikėtų kaltinti. Pagrindinė klaida, kurią daro lietuviai, tvarkydami asmeninius finansus – neplanavimas, t. y. dauguma pirkinių perkami spontaniškai, nesudarius ir nesilaikant asmeninio biudžeto. Kaip jau minėjau anksčiau, pagrindinė klaida ta, jog išlaidos viršija pajamas ir gyvenama ateities sąskaita. Dauguma žmonių neturi finansinės drausmės – nėra nusimatę trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių tikslų, neplanuoja kam ir kaip naudos uždirbamas pajamas, kas sąlygoja išlaidų kontrolės praradimą ir prarandama galimybė sutaupyti dalį lėšų“, – dažniausiai lietuvių daromas klaidas vardija A.Lukoševičius.
„Kita dažna klaida – nenoras ir nemokėjimas taupyti. Nors dažnai kalbama, kad lietuviai – taupi tauta, tačiau tai daugiau mitas nei realybė. Įvairūs tyrimai, atlikti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, rodo, kad esant ekonominiam pakilimui taupymas sulėtėja, o ekonomikai lėtėjant lietuviai puola taupyti ir ruoštis sunkmečiui, nors reikėtų elgtis priešingai. Taip pat pats taupymas ir tinkamų taupymo instrumentų pasirinkimas yra kita klaida, kuri kainuoja prarastas lėšas.
Skolinimąsi taip pat galima priskirti prie dažnų klaidų. Nors pats skolinimasis nėra blogas dalykas, tačiau jis turi būti racionalus ir gerai apskaičiuotas. Pagrindinė problema yra ta, jog žmonės neįvertina savo galimybių ir neapgalvoja kaip grąžins pasiskolintus pinigus. Jei skolinamasi einamųjų sąskaitų apmokėjimui, tai yra didžiulė klaida, nes gyvename ateities sąskaita. Jei skolintis ketinama vartojimo prekėms ar paslaugoms, pirmiausia reikėtų pagalvoti ar galima tam daiktui sutaupyti ir ar tikrai man jo reikia“, – įžvalgomis dalijasi A.Lukoševičius.
