Populiari papuošalų kūrėja: didelių investicijų tam nereikia
Savo patirtimi sutiko pasidalinti tarp interneto vartotojų itin populiari
drabužių ir papuošalų kūrėja, prekinio ženklo „Toma Accessories“ įkūrėja Toma Jankauskaitė. Šiandien jai priklauso ir to paties pavadinimo e. parduotuvė. Daugiau nei penkerius metus nuosavame mados versle besisukanti mergina pasakoja, kad į interneto platybes įžengė ne iš karto. Iš pradžių jos kurtais papuošalais ir aksesuarais buvo prekiaujama realiose parduotuvėse.
Vėliau buvo sukurta paskyra socialiniame tinkle „Facebook“, kurią šiandien seka daugiau nei 22 tūkst žmonių. „Surinkti tiek gerbėjų užtruko apie penkerius metus. Laikai atsirado natūraliai, nesu pirkusi jokių reklamų. Manau, kad ten yra visi potencialūs mano klientai, pašalinių mažai“, – svarsto kūrėja.
Anot pašnekovės, nuosekliai augant gerbėjų būriui, natūraliai augo ir pardavimai. Bendrauti tiesiogiai su visais potencialiais pirkėjais tapo sudėtinga, todėl mergina nusprendė žengti dar vieną žingsnį – įkurti virtualią parduotuvę, kuri supaprastintų pardavimo procesus. „Dabar visa prekyba vyksta e. parduotuvėje ir butikuose, kurie perka prekes iš manęs ir po to pardavinėja“, – vystomo verslo modelį paaiškina T.Jankauskaitė.
Įsitvirtinti internete verslininkei didelių investicijų neprireikė – pagalbos mergina kreipėsi į pažįstamus, kurie neįmantrią e. parduotuvės platformą jai sukūrė pigiau. Pašnekovė skaičiuoja, kad šiandien maždaug 60 proc. jos vadovaujamos mažosios bendrijos pajamų atkeliauja iš e. prekybos, likę 40 proc. – už įvairiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiuose butikuose parduotas prekes, su kuriais kūrėja bendradarbiauja.
Pašnekovė neslepia, kad veiklos vystant nuosavą verslą apstu. „Pati esu ir direktorė, ir vadybininkė, ir dizainerė, ir marketingo specialistė. Kol kas tai mano jaunas verslas, todėl turiu tik vieną asistentę. Ateičiai yra didelių planų. Viskas labai gerai sekasi ir pati nebespėju visko aprėpti. Planuoju plėsti komandą, daryti geresnį marketingą“, – tolesnę savo verslo viziją piešia Toma.
Universali e. verslo sėkmės paslaptis
Paklausta, iš kur sėmėsi e. verslui plėtoti reikalingų žinių, mergina sako, kad geriausios pamokos – iš patirties: „Darai ir mokasi“. Be to, padėjo ir konkurentų stebėjimas, kurių prieš penkerius metus, anot T.Jankauskaitės, buvo kur kas mažiau. Dauguma jų šiandien savo prekes irgi pardavinėja internetu.
Internetinį verslą sukurti tikrai nėra sunku. Jei turi gerą produktą ir jis reikalingas žmonėms, tau tikrai pasiseks
Pasak pašnekovės, kuriant verslą internete galioja tradicinio verslo dėsniai. „Internetinį verslą sukurti tikrai nėra sunku. Jei turi gerą produktą ir jis reikalingas žmonėms, tau tikrai pasiseks.
Svarbu mylėti tai, ką darai. Darau viską kaip sau, turbūt dėl to mano kuriami daiktai sulaukia dėmesio“, – šypteli pašnekovė.
Mergina pastebi, kad dirbant virtualioje erdvėje geografinės ribos tampa mažiau aktualios – domisi ir pirkėjai iš užsienio, netrūksta įvairių bendradarbiavimo pasiūlymų. „Manau, kad tam labiau pasitarnavo feisbukas o ne mano e. parduotuvė“, – svarsto verslininkė.
Nuo ko pradėti?
E. komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas sako, kad e. verslo kūrimas niekuo nesiskiria nuo tradicinio verslo pradžios. Pirmiausia turi būti sudėlioti esminiai verslo principai, o tada parenkami kanalai, kurie yra tinkamiausi tam verslo modeliui.
„Internetas yra vienas iš kanalų. Jis visiškai neapriboja verslininko pasirinkimo. Nereiškia, kad pradėjęs internetinį verslą aš dirbsiu tik internete. Patirtis rodo, kad geriausių rezultatų pasiekia tos įmonės, kurios miksuoja savo kanalus – ir internetinius, ir fizines parduotuves, ir kitus hibridinius variantus. Klaidinga galvoti, kad internetas pats iš savęs yra verslas“, – aiškina specialistas.
Anot jo, naudotis „Facebook“ galimybėmis verslo pradžioje tikrai naudinga. Pašnekovas pastebi, kad šiame socialiniame tinkle geriausia sekasi tiems, kurie vykdo indvidualius užsakymus – siuva drabužius, rankines, meistrauja papuošalus.
„Per feisbuką pasklinda žinia, visi subėga komentuoti, kaip jiems gražu, kaip patinka, ir pasipila užsakymai. Išaugus užsakymų kiekiui, feisbukas tampa netinkamas tam. Bet koks verslas, kuris užsiima prekyba, pasiekia ribą, kai reikia e. parduotuvės. Reikia išrašinėti sąskaitas, apdoroti užsakymus, keistis informacija su kurjeriais“, – sako pašnekovas.
Tačiau, pavyzdžiui, didelį buitinės technikos pardavėją, prekybą vystantį vien socialiniuose tinkluose, V.Vorobjovas įsivaizduoja sunkiai – socialinio tinklo galimybės vargiai pritaikomos tokio masto veiklai.
E. komercijos specialistas sako, kad virtualaus verslo sėkmės tiesiogiai su gerbėjų skaičiumi feisbuke sieti nederėtų – tai labiau atspindi konkrečias verslo pastangas, įdėtas auginant socialinio tinklo bendruomenę. „Gali būti labai geras produktas be jokio atspaudo socialiniame tinkle, o gali būti niekam tikęs su tūkstančiais žmonių“, – paaiškina žinovas.
Svarbiausias dalykas
Paklaustas, kas svarbiausia vystant sėkmingą e. prekybos verslą, pašnekovas antrina T. Jankauskaitei. Jo teigimu, produktas turi atitikti vartotojo lūkesčius. Jei bus pirkėjų, kuriuos produktas tenkina, kurie pasiryžę mokėti prašomą sumą pinigų, verslas seksis. „Jei produktas iš esmės yra nesąmoningas, netenkina vartotojų lūkesčių, nesprendžia problemų, yra nepatvarus, dirbk kiek nori“, – žodžių į vatą nevynioja. V.Vorobjovas.
Paprašytas palyginti e. prekybos mastus socialiniuose tinkluose ir klasikinėse e. parduotuvėse, pašnekovas nedvejoja, kad svarstyklės svyra ne tik socialiniuose tinkluose veikiančių verslininkų naudai. „E. parduotuvėse sukasi daugiausiai pinigų. Pasitelkime pigu.lt pavyzdį, jie generuoja dešimtis milijonų. Nedideli namudiniai verslai tiek tikrai neuždirba. Didžiausius pinigus generuoja profesionalūs verslai, visi jie turi e. parduotuves“, – apibendrina e. komercijos guru.
