Tarptautinė aplinka prastėja, ir rizikų daugėja, prognozuoja Finansų ministerija. Tuo tarpu gyventojų lūkesčiai – istorinėse aukštumose.
„Už lango šviečia saulė, ekonomika auga gana sparčiai, bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai ir toks augimas nesitęs amžinai. Tarptautinė aplinka prastėja, tarptautinės institucijos prastina savo prognozes ir mūsų verslo lūkesčiai taip pat pradeda prastėti, ir, žinoma, tas neapibrėžtumas, tos rizikos, neabejotinai turės poveikį“, – sako finansų ministras V.Šapoka.
Finansų ministerijos prognozės šiems metams smarkiai padidintos. Kovą prognozuotas 2,6 proc. BVP augimas, o dabar tikimasi metus pabaigti 3,7 proc. augimu. Tačiau kitiems metams šviesesnių lūkesčių neatsirado. Prognozuojama, kad kitąmet augimas bus gerokai lėtesnis – 2,4 procento per metus, tiek pat ministerija prognozavo ir metų pradžioje.
„Jei išskirtume pagrindinį veiksnį, suveikė „Brexit“ veiksnys – ta rizika buvo įskaičiuota, matome, kad rizika neišnyko, tačiau persikelia į rudenį ar dar vėliau“, – aiškina, kodėl pagerėjo prognozės, V.Šapoka.
Tikimasi, kad Lietuvos vartotojai, vidaus paklausa palaikys ekonomikos augimą, tačiau dėl prastėjančių pasaulinių nuotaikų ekonomikos augimas lėtės. Vartoti leis smarkiai išaugusios gyventojų pajamos ir perkamoji galia. Šiemet antrą ketvirtį gyventojai uždirbo 10,3 proc. daugiau nei prieš metus.
„Kitais metais ekonomika augs, augimą palaikys vidaus vartojimas, tačiau augimas lėtės ir bus trapesnis. Taigi, visi turime būti atsargesni“, – tikina V.Šapoka.
Gyventojai neturėtų tikėtis spartaus kainų augimo – prognozuojama, kad infliacija liks nuosaiki.
Finansų ministerija prognozuoja, kad iki 2022 metų vidutinės algos pasieks 1547 eurus popieriuje (dabar – 1289 Eur), tai sudarytų apie 966 eurus į rankas.
Šiemet Lietuva patirs užsienio prekybos deficitą – grynasis eksportas bus neigiamas, skaičiuoja ministerija.
Rizikos – užsienyje
Pagrindinės rizikos Lietuvai: „Brexit“, prekybos karai ir protekcionizmo apraiškų plėtra, galimi pinigų politikos pokyčiai, geopolitinė įtampa ir svyravimai finansų rinkose.
Tačiau yra ir teigiamų scenarijų – jei migracijos tendencijos toliau gerėtų, daugiau pritrauktume užsienio investicijų, augtų paklausa prekėms ir paslaugoms, o Europos centrinis bankas imtųsi naujų skatinimo priemonių, tai paremtų Lietuvos ūkį.
Nors naujausiose tarptautinių institucijų prognozėse nekeičiama nuostata, kad globali ekonomika 2020 m. turėtų atsigauti, šis numatomas atsigavimas trapus, paremtas prielaidomis, kad įtampa tarptautinės prekybos srityje nestiprės ir bus išvengta chaotiško „Brexit“. Todėl išlieka rizika, kad Lietuvos ekonomikos perspektyva gali būti prastesnė nei numatyta šiame scenarijuje.
Dėl biudžeto turime būti apdairūs
„Priminsiu, kad tiek kitiems metams, tiek vidutiniu laikotarpiu mes prognozės nekeičiame, numatomas žymiai lėtesnis augimas, ir kadangi rizikų nepamažėjo, o jos lieka tikrai didelės, tai augimas bus lėtesnis ir trapesnis“, – sako V.Šapoka.
Pasak jo, prognozės siunčia aiškų signalą politikams ir visuomenei.
Kadangi lūkesčiai, iš apklausų matome, smarkiai išaukštinti, toliau pūsti šitą burbulą būtų neatsakinga. Biudžetas turi būti ir apdairus, ir atsakingas“, – kalbėjo V.Šapoka.
Anot jo, esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, Vyriausybė turėtų laikytis neutralios fiskalinės politikos – nei pernelyg išlaidauti, nei pernelyg taupyti.
„Turime laikytis neutralios fiskalinės politikos, tą rekomenduoja ir EK, ir iš to kurso iškrypti būtų per rizikinga“, – kalbėjo V.Šapoka.
Anot jo, vidutiniu laikotarpiu Lietuva ir toliau turi apdairios fiskalinės politikos priemonėmis stiprinti biudžeto rezervus
Algos kils dėl politinių sprendimų
Darbo užmokesčio pokyčius šalies ūkyje vidutiniu laikotarpiu iš esmės lems Vyriausybės vykdoma viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika, sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos pokyčio ir verslo siekis pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, vertina Finansų ministerija
Algų „popieriuje“ pokytis šalyje 2019 m. sudarys 8,3 proc. Tai 0,3 procentinio punkto spartesnis DU augimas nei buvo numatytas 2019 m. pavasarį. Kitąmet algų augimas sulėtės iki 7,4 proc. (1 procentiniu punktu spartesnis augimas, nei prognozuota anksčiau).
Vidutinė metinė infliacija šalyje 2019 m. sudarys 2,4 proc., tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei numatyta šių metų kovą, o 2020 m. – 2,3 proc. (atitinkamai 0,1 procentinio punkto daugiau).
Lietuvos eksportuotojų laukia iššūkiai – jiems vidutiniu laikotarpiu teks taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, tęsti investicijas siekiant didinti konkurencingumą, valdyti valiutų riziką, priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas ir didinančius veiklos efektyvumą, rašoma ministerijos pranešime.
