Ligoninės už milijonus perka laboratorinius reagentus, bet nėra galimybių įvertinti, daug ar mažai jos sumoka. Pirmiausia – nėra konkurencijos, kadangi dažniausiai perkama iš vieno tiekėjo. Po pirkimų kainos taip pat dažnai neviešinamos, tik bendra sutarties vertė.
Į 15min kreipėsi vienas iš ligoninių tiekėjų darbuotojų, kuris papasakojo apie ligoninių pirkimų rinką iš vidaus ir atskleidė, kad netgi rastas būdas apskritai apeiti viešuosius pirkimus.
Daliai ligoninių tiekėjų gali būti naudinga, jei pirkimas apskųstas ir stringa teismuose – tuomet kelerius metus ligoninė su buvusiu tiekėju sutartis sudaro „neskelbiamų derybų būdu“. Šitaip jau ketverius metus paslaugas perka Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė.
Kaina tokiu atveju tikrai nebūna pagrindinis kriterijus – įkaite tapusi ligoninė privalo užtikrinti pacientų saugumą ir jų gydymą.
Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad visame sektoriuje problema yra sisteminė – konkurencijos nebuvimas kainas išaugina ir 50 procentų.
Bet patys reagentų pardavėjai kraipo ūsą – būtent ligoninės turėtų geriau organizuoti pirkimus, jos turėtų aiškiau išdalinti pirkimų dalis, kad sulauktų konkurencijos, o išskirtinius tyrimus gali pasiūlyti tik vienetiniai gamintojai.
Tokia terpė itin palanki šešėliui – rinkoje iki šiol klinikinių tyrimų pirkimai vyksta neskaidriai, o pro sudaromas specifikacijų „adatos akutes pralenda tik konkretūs kupranugariai“.
Abejones dėl ligoninių pirkimų šiemet išsakė ir Lietuvos verslo konferedacija – dalis tiekėjų dirba itin pelningai.
Alytaus ligoninė – ledkalnio viršūnė
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės reagentų įsigijimo praktikos itin gerai vaizduoja rinkos situaciją – jokios konkurencijos, abejotini sandoriai, o Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sankcijos – „bedantės“. Šios ligoninės pirkimais pasidomėti pasiūlė į 15min kreipęsis skaitytojas.
Reagentus galima palyginti su kapsulėmis kavos aparatui – jei kavos aparatas būna pigus ar nemokamas, tai vėliau už kapsules gali tekti gana brangiai susimokėti, nes aparatui tinka tik vieno gamintojo produkcija.
2015 m. Alytaus ligoninėje įvyko didelis konkursas, kurio metu pirkti laboratoriniai reagentai. Nors konkurse buvo 20 dalių, 18-oje dalių nevyko jokios konkurencijos, ir pasirašytos sutartys su vieninteliu toje dalyje pasiūlymą teikusiu dalyviu. Tik dviejose dalyse, pačiose mažiausiose, varžėsi po du tiekėjus.
Šiame konkurse didžiausią kąsnį – 475 tūkst. eurų – nutvėrė tiekėja UAB „Diagnostinės sistemos“, rodo VPT duomenys.
Toliau – dar įdomiau. Po metų sutartis pasibaigė ir ligoninė paskelbė naują konkursą. VPT įvertino šį pirkimą ir nustatė, kad iškeltos sąlygos „užprogramuoja tai, kad laimės konkretaus gamintojo medicininei įrangai laboratorinius reagentus teikiantys tiekėjai, o pirkimo procedūros atliekamos tik formaliai“. Mat ligoninė jau turėjo sudariusi panaudos sutartis ir naudojo atitinkamų tiekėjų analizatorius arba „kavos aparatus“.
VPT įpareigojo nutraukti tokio pirkimo procedūras.
Ar ligoninė ėmė pirkti atsakingiau? Priešingai, reagentus ji toliau pirko be viešųjų pirkimų. Su „Diagnostinėmis sistemomis“ neskelbiamų derybų būdu 2016 m. gegužę pasirašyta nauja sutartis tokiai pačiai sumai – 475 tūkst. eurų. Tų metų gruodį pasirašyta dar viena sutartis – 277 tūkst. eurų vertės.
2017 m. Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė jau paskelbė naują 1,39 mln. eurų vertės atvirą konkursą reagentams pirkti.
VPT vėl atliko patikrinimą ir du kartus įpareigojo ligoninę taisyti trūkumus – „Diagnostinės sistemos“ laimėtą dalį teko vertinti iš naujo. Ligoninė nepaisė VPT pastabų ir bendrovę vis tiek pripažino laimėtoja, pasirašyta 588 tūkst. eurų vertės sutartis. Tada VPT trūko kantrybė – nurodė apskritai sutartį nutraukti, o pirkimo komisijos nariams buvo surašyti nutarimai administracinių nusižengimų bylose.
Antra pamoka konkurencijos taip pat neįliejo – ligoninė grįžo prie įprastos praktikos ir toliau reagentus perka be konkursų. Su „Diagnostinėmis sistemomis“ pernai liepą pasirašyta 149 tūkst. eurų sutartis neskelbiamų derybų būdu. Dar viena tokia sutartis – 207,5 tūkst. eurų vertės – pasirašyta šiemet sausį.
15min primena, kad tuo pat metu Alytaus ligoninėje pernai kilo skandalas dėl ligonių maitinimo šlapia dešra. Tačiau tai tik viena ligoninė visoje Lietuvoje – panašūs pirkimai vyksta ir kitur.
Net ir „Santaros“ klinikų reagentų pirkime už du milijonus eurų šiemet „užsiregistravo“ trys dalyviai, bet prie starto linijos prileistas tik vienas iš jų – jau minėtos „Diagnostinės sistemos“. Ši bendrovė užsakymą gavo be konkurencijos, kadangi kitų dviejų rinkos ryklių – „Roche Lietuva“ ir „Siemens Healthcare“ – pasiūlymai neatitiko techninių sąlygų. Visos kainos įslaptintos, nes, kaip nurodė pati bendrovė, tai pažeistų „sąžiningos konkurencijos principus viešuosiuose pirkimuose“.
Kuomet 2017 m. birželį baigėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės konkursas reagentams – laimėtojas pasirinktas iš vieno dalyvio – su „Diagnostinėmis sistemomis“ sudaryta 797 tūkst. eurų sutartis.
Kitos ligoninės glaudžiau bendradarbiauja su kitu tiekėju, tačiau taip pat be konkurencijos.
Pavyzdžiui, Respublikinė Šiaulių ligoninė paskelbė reagentų laimėtoją šiemet liepą – iš vieno pasiūlymo „išrinkta“ „Interlux“, su ja sudaryta 2,27 milijono eurų vertės sutartis.
Kartais gali atrodyti, kad viename konkurse yra daug dalyvių, tačiau realybėje jie lyg picos gabalus išsidalina atskiras pirkimų dalis po vieną. Pavyzdžiui, Respublikinė Panevėžio ligoninė reagentų pirkimą 2015 m. skaidė net į 27 dalis – tik 4 atvejais iš jų reagentų tiekėjai konkuravo tarpusavyje, o 23-ose dalyse rinktasi iš vieno pasiūlymo.
Ligoninės atstovai: negalime negydyti pacientų
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės 15min atsiųstame komentare paaiškinama, kad taip pirkti leidžia pats Viešųjų pirkimų įstatymas. Ir tai suprantama – ligoninė negali pakabinti spynos, kol pirkimai ir ginčai teismuose pasibaigs.
„Įstaiga organizavo neskelbiamas derybas nurodytais atvejais dėl to, kad vykdyti konkursai buvo nutraukti, sustabdytos pirkimo procedūros ar pradėti teisminiai procesai. Kadangi įstaiga dėl šios priežasties negali neteikti laboratorinių tyrimų pacientams ir privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ištisą parą, todėl buvo sudarytos sutartis neskelbiamų derybų būdu ne dėl nuo perkančiosios organizacijos priklausančių priežasčių“, – paaiškino ligoninės Teisės ir viešųjų pirkimų grupės vadovė Bernadeta Navalinskienė.
Šiuo metu, anot jos, pradėtas teisminis ginčas, konkurso procedūros sustabdytos. Dėl teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ligoninė turi laikytis teismo įpareigojimų. Kol vyksta teismas, viešųjų pirkimų įstatymas leidžia pirkti reagentus su įranga iš ankstesnio tiekėjo.
„Įstaigos pirkimuose nedominuoja viena įstaiga, Jūsų turima informacija yra neteisinga ir klaidinanti. Šiuo metu įstaiga reagentus perka iš 5 įmonių. Įstaiga patvirtina, kad vykdant viešuosius pirkimus, griežtai laikosi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir ateityje sieks užtikrinti jų laikymąsi“, – sako B.Navalinskienė.
VPT: problema sisteminė
Viešųjų pirkimų tarnybos komentaras 15min buvo trumpas – tai sisteminė problema.
„Iš procedūrų ataskaitų matome, kad neskelbiamų derybų būdą reagentų pirkimams Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė daugeliu atvejų rinkosi remdamasi „ypatinga skuba“. Tokiais atvejais yra nereikalingas VPT sutikimas“, – paaiškino VPT.
VPT nuo 2016-ųjų atliko dar 10 operatyvių ligoninių pirkimų patikrinimų ir tik dviem atvejais leido tęsti procedūras – kitais atvejais pirkimai ar sutartys turėjo būti nutrauktos, procedūros – patikslintos. Visi pažeidimai nustatyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Konkurencijos nebuvimą VPT aprašė dar 2013–2015 m. atliktoje laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių viešųjų pirkimų apžvalgoje.
„Iš jos matyti, kad reagentų pirkimo problemos yra sisteminės. Apžvalgoje pateiktos VPT rekomendacijos, taikytinos reagentų viešiesiems pirkimams. Taip pat pateikta vieno atvejo analizė, iš kurios matyti, kad realios konkurencijos nebuvimas kainą išaugino 48 proc. VPT spręs dėl pakartotinės reagentų viešųjų pirkimų apžvalgos atlikimo, kuri turėtų parodyti, ar perkančiosios organizacijos laikosi VPT rekomendacijų“, – dėstoma VPT atsakyme.
Šaltinis: visi ieško vietos po saule
Į 15min kreipęsis vienos iš reagentus parduodančių įmonių atstovas pirmiausia piktinosi konkurentų laimimais pirkimais, tačiau pripažino, kad ir jo paties įmonė paprastai laimi be konkurentų ir tai nėra gera tendencija rinkoje.
„Lietuvoje reagentų pirkimuose labai daug neskaidrumo kalbant apie visas įstaigas. Konkursuose laimi vienas iš vieno, o sumos yra labai didelės. Tai bendra tendencija, ir Alytus čia ne išimtis. Pirkimai gana sudėtingi, VPT vertinimai yra reti, bet ir jų patikrinimai nieko nepakeičia – tai pasibaigia sutartimis pagal neskelbiamas derybas, taip istorija ir tęsiasi“, – pasakojo skaitytojas.
Jis tikino, kad nukentėtų, jei būtų įvardytas – rinkoje veikia tik kelios įmonės, todėl, tikėtina, nukentėtų jo karjera.
„Mano kompanija nėra linkusi eiti į viešumą. Tačiau aš pats kaip mokesčių mokėtojas matau, kad tie teisminiai keliai labai neefektyvūs. Toje pačioje Alytaus ligoninėje buvo skandalas, kad nėra už ką dešros nupirkti, bet neskelbiamomis derybomis išleidžiama 800 tūkst. eurų. O konkursuose daug dalių, atrodytų, daug ir dalyvių, bet kiekvienoje dalyje varžosi po vieną dalyvį, konkurencijos irgi nėra“, – įvardijo problemą skaitytojas.
Jis aiškina, kad analizatoriai būna skirtingi – vieni kraujui, kiti šlapimui ir pan.
„Mūsų pačių konkursus paėmus, daug kur ateiname vieni. Taip istoriškai susiklostė, bet laikausi politikos, kad taip neturėtų būti“, – sako skaitytojas.
Jis aiškina, kad daug ligoninių „kavos aparatus“ – analizatorius – įgijo gerokai seniau, o nuo tada yra pririštos prie konkrečių tiekėjų.
„Iki 2013–2014 m. būdavo, kad gamintojai pasirašo sutartį su ligonine – neatlygintinai duoda, pavadinsiu, kavos aparatą, o tada jau ligoninė skelbia konkursus toms kapsulėms – reagentams – įsigyti, kurios tinka tik tam aparatui, tik tam analizatoriui. Ir aišku, po 2015 m. VPT pradėjo viešinti sutartis, pasimatė, kad įstaigos labai daug permoka, kai konkurencija galėtų stipriai kainas sumažinti“, – sako skaitytojas.
Anot jo, VPT rekomendacija – kad ligoninės pirkimus skelbtų iškart ir analizatoriaus nuomai, ir reagentams, o ne tik reagentams atskirai.
„Negalima pasakyti, kainos didelės ar ne. Matote, kai daugiau konkurse niekas nedalyvauja, galima tik labai netiksliai paskaičiuoti, už kiek kiti tiekėjai galėtų pasiūlyti konkretų tyrimą. Neišeis taip įvertinti, kiek permoka įstaiga, ar nepermoka“, – sako skaitytojas.
Jis aiškina, kad dažniausiai kainas nulemia ir surašytos sąlygos.
„Visi aiškiai supranta, kad jei nedalyvauja tiekėjai, už to slepiasi tam tikri reikalavimai, kurių niekas kitas neatitinka. O kainas lyginti nelengva ir dėl to, kad mažesnės įstaigos gautų vienokias kainas, o kitokias – didelės ligoninės. Bet kai nėra konkurencijos, faktas, kad klientas permoka“, – sako jis.
Jis piktinosi ligoninių vadovais, kad šie esą rauda dėl atlyginimų medikams ar pinigų trūkumo, tačiau tuo pat metu viešuosius pirkimus organizuoja atmestinai.
„Visi nepatenkinti, bet niekas to nepasakys – visi ieško vietos po saule ir susipykti su ligoninėmis niekas nenorės“, – teigė skaitytojas.
Jis įvardijo ir kitų ligoninių gudravimo būdų: pavyzdžiui, pirkimą sudaro 60 skirtingų reagentų, iš jų 59-is gali pasiūlyti keli tiekėjai, tačiau vieną specifinį patiekti gali tik konkreti bendrovė – tokiu atveju tik ji gali sudalyvauti ir visame pirkime.
„Gali tu paduoti į teismą dėl kažkokių sąlygų, kelių punktų, įsivelti keliems metams, tuo metu įstaiga pirks neskelbiamų derybų būdu. O kai teismą laimėsi ir bus paskelbtas naujas pirkimas, jame bus įtrauktų jau naujų punktų. Jei nepatinka – vėl duok į teismą“, – nusivylimo neslėpė skaitytojas.
„Diagnostinių sistemų“ vadovas: tai – ne padangų pirkimai
15min susisiekė ir su UAB „Diagnostinės sistemos“ vadovu, medicinos profesoriumi Juliumi Ptašeku. Jo bendrovė atsiriekia didžiausią dalį – 13,2 proc. – Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės pirkimų, rodo kontraktai.eu duomenys.
Pats J.Ptašekas pripažino, kad rinkoje yra problemų ir konkurencijos galėtų būti daugiau, tačiau, anot jo, pačios ligoninės turi atskirti ir dalinti pirkimus į tokius, kur konkurencija galima, bei tokius, kur perkami unikalūs sprendimai. Mat būtent vienetiniai sprendimai yra progresyvūs ir naujausi – ligoninėms jie būtini.
„Kuomet ligoninė atlieka klinikinę-laboratorinę diagnostiką, ji atsako už pacientą ir galimą žalą jam, klaidas. Todėl ligoninė nori būti įsitikinusi, kad diagnostinis sprendinys, kurį gauna ligoninė, yra pats optimaliausias, atitinka patyrimą ir algoritmus, kuriais ligoninė dirba. Tai nėra paprastas daiktų pirkimas – ligoninės labai kruopščiai renkasi klinikinį patikimumą“, – sako J.Ptašekas.
Anot jo, labai daug faktorių ir sąlygų nulemia „klinikinę kokybę ir apsaugą nuo klaidų“.
„Kažkuria prasme tai lemia ir galimybę ir vienam ar kitam gamintojui dalyvauti pirkimuose. Progresas medicinoje irgi atsiranda palaipsniui. Pavyzdžiui, atsiranda naujas rodiklis, ir jis skirtas nėščiųjų trombozės ankstyvajai diagnostikai. Jei tik vienas gamintojas turi šį rodiklį – visos nėščiosios, susiduriančios su trombozės pavojumi, vis tiek turi teisę gauti šią diagnostiką. Tai nėra šakučių ar padangų pirkimas. Todėl ligoninės kovoja už galimybę turėti adekvačius ir geriausius sprendimus pacientams“, – aiškina J.Ptašekas.
Jis patikino, kad Lietuva turėtų pasidžiaugti – maža valstybė turi kone visų didžiųjų pasaulio prekių ženklų atstovus, todėl gydymas čia yra įvairialypis.
„Gydymo meną VPT dabar profanuoja, tačiau jūs pats žinote, kad atėjęs pas gydytoją tikitės mažo stebuklo, ne vien tik procedūros. Nestandartinio sprendimo svarba turėtų būti akcentuojama ir pirkimų procedūrose. Turi būti užtikrinta teisė taikyti neeilinius sprendimus, kad būtų išgelbėti žmonės“, – sako J.Ptašekas.
Anot jo, tarptautinės apžvalgos atskleidžia, kad 70 proc. informacijos, būtinos tiksliai diagnozei nustatyti, medikai gaunama iš klinikinės-laboratorinės diagnostikos rodmenų.
„Šios srities svarbą apsaugant ir išsaugant paciento sveikatą sunku pervertinti. Kita vertus vėlgi, pagal mūsų šalies ir tarptautines medicinos sektoriaus apžvalgas, šiai klinikinės-laboratorinės diagnostikos sričiai skiriama tik 2–3 proc. viso sveikatos paslaugų sektoriaus biudžeto“, – dėsto J.Ptašekas.
Jis akcentavo, kad VPT neturėtų propaguoti ir vien tiesioginių gamintojų – jų atstovai, konsultantai, rinkoje sukuria papildomą vertę, be to, gali pasiūlyti iškart daugelio gamintojų kombinuotus sprendimus.
„Diagnostinės sistemos“ iki šiol nėra pateikusi pernykštės finansinės ataskaitos Registrų centrui, tačiau ankstesni duomenys rodo, kad verslas pelningas: 2016 m. įmonės grynasis pelnas siekė 1,18 mln. eurų, o grynojo pelno marža – 15 proc.
J.Ptašekas akcentuoja, kad Lietuvos laboratorinės medicinos draugija, reaguodama į VPT vykdomus pasikartojančius konkursinių procedūrų stabdymus, 2016 metais parengė ir paskelbė rekomendacijas dėl reikalavimų įrangos, reagentų ir priemonių viešiesiems pirkimams. Jis viliasi, kad VPT taip pat į tai atsižvelgė.
Konkurenciją didintų geriau išskaidyti pirkimai
J.Ptašekas pasidalino savo receptu konkurencijai rinkoje pagerinti – reikia geriau išskaidyti pirkimus pagal tai, kas perkama, tačiau tai – ligoninėms tenkantis uždavinys.
„Jei aš galėčiau paveikti sektoriaus kainodarą, labai gerai išskaidyčiau tyrimų grupes į tas, kurios yra rutininės pakraipos ir neturi kažkokių ypatingų klinikinių reikalavimų ar pavojų dėl klaidos, ir į tas grupes, kurios yra gana sudėtingos ir turi tiesioginės įtakos paciento klinikinei išeičiai. Čia aš, priešingai, skatinčiau, kad būtų pasirenkamas progresas ir apsauga nuo ligų, sveikatos priežiūra vystytųsi taikant progresyviausius metodus“, – sako J.Ptašekas.
Anot jo, jei siekiama inovatyvių tyrimų, mažas konkurso dalyvių skaičius nėra konkurencijos pažeidimas, tą pripažinusios Europos institucijos ir teismai.
Jis akcentavo, kad VPT neturėtų visų pirkimų vertinti vienoda liniuote. Vienais atvejais tyrimai įprasti biocheminiai, ir jie nėra sudėtingi, sertifikuotus reagentus turi daug tiekėjų. Kitais atvejais – klinikiniai tyrimai gali būti itin išskirtiniai ir „atliekami vienetinės platformos“ metodu“.
„Iš esmės pagal Paciento žalos atlyginimo įstatymą gydymo įstaiga už tai atsako, dėl to ji stengiasi apginti savo teisę priimti tokį sprendinį, kokį leidžia viešųjų pirkimų įstatymas. Perkančioji organizacija ir tik ji nusistato objektą, kurį nori įsigyti“, – vertino J.Ptašekas.
15min J.Ptašeko paklausė, kaip atsitiko, kad „Santaros“ klinikų konkurse tik „Diagnostinės sistemos“ atitiko technines sąlygas.
„Aišku, yra teisiniai procedūriniai dalykai – tam viešųjų pirkimų įstatymas ir egzistuoja, kad būtų laikomasi procedūrų. Jei labai didelė įmonė netinkamai pateikė savo pasiūlymą, taip jau visame pasaulyje yra, kad pasiūlymas atmetamas. Bet aš sakyčiau, yra ir kita priežastis – itin specializuotos universitetinio lygio klinikos atlieka unikalias operacijas, atlieka unikalius tyrimus ir sprendimus ligoniams, kurie negali gauti pagalbos niekur kitur. Ir dėl to jie tikrai perka daug dalykų, kurių kiekvienas gamintojas neturi. Ir negali turėti“, – sako J.Ptašekas.
Jis tikino, kad ir „Diagnostinės sistemos“ teikė pretenziją dėl šio pirkimo, kadangi jame kaina sudarė didesnę vertinimo dalį (60 proc.) nei ekonominis naudingumas (40 proc.), kai, jo vertinimu, turėtų būti priešingai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Paslėptas kainas sutartyse su ligoninėmis J.Ptašekas paaiškino tarptautinėmis sutartimis – kiekviename konkurse gamintojai teikia specialias kainas ir įpareigoja gamintojų atstovus laikytis konfidencialumo.
„Suprantama, kad kainos, kurias gauna „Santaros“ klinikos, niekuomet nebus taikomos Raseinių ligoninei. Tai visiškai kitos apimtys, kitokios perspektyvos, spektras, plėtros dinamika“, – sako J.Ptašekas.
