Nuo 1976 metų, kai buvo sudarytas pirmasis susitarimas Šaltojo karo metu, NATO narė Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų Barenco jūroje, kurioje esama vertingų menkių išteklių, bei prie abiejų šalių pakrančių.
„Gerai, kad pasiekėme žvejybos susitarimą su Rusija, nepaisydami ypatingos padėties“, – sakoma antradienio vakarą išplatintame Norvegijos žuvininkystės ministro Bjornaro Skjaerano pranešime.
Tam, kad nekiltų pavojus šiam susitarimui, nuo jo pradžios laikomu bendradarbiavimo pavyzdžiu, Skandinavijos šalis šiek tiek nukrypo nuo Europos sankcijų, įvestų Maskvai po jos invazijos į Ukrainą.
Rusijos laivams uždrausta prisišvartuoti Europos uostuose, tačiau Norvegija suteikė išimtį žvejybos traleriams, kurie gali iškrauti laimikį šioje Skandinavijos šalyje.
Visgi spalio pradžioje Oslas leidimą apribojo trimis uostais ir pareikalavo, kad Rusijos laivai būtų sistemingai tikrinami.
Dėl išskirtinės šiuo metu susiklosčiusios padėties, abiejų šalių derybos vyko tik internetiniais kanalais.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino susitarimą „svarbiu sudėtingu karo Ukrainoje metu“.
„Susitarimas patikslina kvotas ir garantuoja ilgalaikį ir tvarų išteklių valdymą Tolimojoje Šiaurėje. Mes rūpinamės didžiausiais pasaulyje menkių ištekliais ir kitomis rūšimis Barenco jūroje“, – parašė jis.
Pranešimas paskelbtas tą pačią dieną, kai Norvegijos žvalgybos tarnyba PST pranešė areštavusi įtariamą rusų šnipą, apsimetusį brazilų mokslininku.
