Dešiniųjų vyriausybė 2017 metais iš specialaus fondo, kuriame kaupiamos įplaukos iš naftos, planuoja panaudoti 225,6 mlrd. kronų (25 mlrd. Eur dabartiniu kursu) – 20 mlrd. kronų daugiau negu šiemet.
Kritus „juodojo aukso“ kainoms, nuo naftos itin priklausomos Norvegijos ekonomikos augimas pastebimai sulėtėjo.
Tačiau ūkyje jau matyti atsigavimo ženklų.
Augimas spartėja, be kita ko, dėl sumažintų palūkanų normų, nusilpusios kronos ir ekspansinės biudžeto politikos.
Vyriausybės prognozėmis, bendrasis vidaus produktas (BVP), neįskaitant naftos, dujų ir laivybos sektorių, šiemet turėtų paūgėti 1 proc., kitąmet – 1,7 proc., o 2018 metais – 2,4 procento.
„Tačiau dar per anksti sakyti, kad Norvegijos ekonomika išgydyta“, – pristatydama 2017 metų biudžeto projektą, pareiškė finansų ministrė Siv Jensen.
Todėl vyriausybė planuoja išleisti iki 3 proc. savo valstybės turto fondo, kuris yra didžiausias pasaulyje ir kurio vertė šiuo metu siekia apie 7,13 trln. kronų (793 mlrd. Eur).
Ši dalis yra didesnė negu šiemet panaudoti 2,8 proc., bet mažesnė nei didžiausia leistina 4 proc. dalis.
Biudžeto projekte taip pat numatoma įvesti mokesčių lengvatas namų ūkiams, 1 procentiniu punktu – iki 24 proc. – sumažinti pelno mokestį, padidinti kurui taikomą mokestį ir nustatyti tikslinę biokuro rinkos dalį (7 proc.).
Dabar mažumos vyriausybė derėsis su sąjungininkais parlamente, kuriuos bandys įtikinti pritarti projektui, kuris, kol bus patvirtintas, dar gali būti pakeistas.
