Padedamos Norvegijos, Lietuvos įmonės kurs ir įgyvendins nereikalingų transporto priemonių dalių kruopštaus išrūšiavimo sistemą, gerins žaliosios energetikos plėtrą elektromobilių krovimui, modernizuos PET butelių gamybą, didins perdirbtų medžiagų naudojimą statybų rinkoje, optimizuos gamybos procesų priežiūrą bei kurs inovatyvius ir tvarius pastatų fasadus, siekiant sumažinti CO2 pėdsaką.
Europos sąjunga laikosi tvaraus vystymosi principo – kurti konkurencingą ir dinamišką, žiniomis pagrįstą ekonomiką. Norvegija prie to prisideda intensyviai investuodama ne tik į savo, bet ir į kitų mažiau pažengusių ES šalių ekonomiką, kurių skaičiuojama net apie 15. Ne išimtis ir Lietuva. Pastaraisiais metais Lietuva vejasi kitas valstybes ir mažina atotrūkį verslo tvarumo srityje.
„Šalies konkurencingumo lygis tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo kurti inovacijas. Žaliųjų investicijų gausa pasigirti dar negalime, tačiau įmonių, kurioms rūpi tvarumas – pamažu didėja. Lietuvos verslai pradeda suprasti, kad aklą pelno siekimą turi pakeisti atsakomybė už klimato kaitą. Įmonės vis aktyviau ieško sprendimų, kaip prisidėti prie aplinkos apsaugos. „Norway Grants“ finansinė investicija yra didelė paskata ir galimybė Lietuvos verslui diegti žaliąsias inovacijas“, – sako „Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ vadovė Ina Sinkevičiūtė.
Viena iš šešių programoje dalyvaujančių Lietuvos įmonių „Terra recycling“ kuria atliekų tvarkymo uždaro ciklo sistemą, kuri leis iš nerūšiuojamo automobilių laužo išgauti vertingas žaliavas. Kasmet šalyje didėja metalo laužo apimtys – neišrinkus antriniam panaudojimui tinkamų atliekų, prarandamos didelės lėšos ir nepataisomai teršiama gamta. Projekto tikslas – maksimaliai išrūšiuoti automobilių dalių laužą, išrinkti ir paruošti antriniam naudojimui vertingus spalvotus metalus ir atskirti plastiką.
Kita programos dalyvė „Avago“ kuria technologinį procesą, skirtą garsą izoliuojančių akustinių plokščių iš perdirbtų poliuterano, plastmasės ir gumos atliekų gamybai. Garso izoliacijos trūkumas – šiuolaikinės statybos prakeiksmas, žmonės pavargo girdėti kiekvieną kaimyno žingsnį. Problemą išspręsti gali padėti inovatyvios akustinės plokštelės iš perdirbtų atliekų. Klimato kaita verčia ieškoti naujų būdų kaip atliekas paversti ištekliais, o iš perdirbamų medžiagų gaminti naudingus produktus.
„Soli Tek R&D“ palengvins kasdienybę vairuojantiems elektromobilius – kuriamas sprendimas leis autonomiškai ir patogiai juos krauti. Atsinaujinančios elektros ir elektromobilių rinka nuolatos auga, tai reikalauja patogių ir inovatyvių sprendimų.
Dirbtinis intelektas padės gaminti ekologiškesnes PET pakuotes. Įmonė „Sprana“ ketina sukurti naują pakuočių ruošinių tikrinimo sistemą, kuri leistų ankstyvoje gamybos stadijoje aptikti juodąsias dėmeles ir kitus užteršimus. Kontrolė bus vykdoma atliekant internetinę stebėseną ir analizę, taip padidinant perdirbtų medžiagų koncentraciją gamybos procesuose. Tai realizuoti padės mašinų stebėsena ir dirbtinio intelekto technologijos.
Įmonė „Energy Advice“ siūlo gamyboje taikyti nuspėjamąją priežiūrą, kuri šiuo metu yra laikoma pažangiausiu gamybinės įrangos priežiūros metodu. Jis paremtas technologija, kuri jutiklių pagalba fiksuoja platų duomenų spektrą, nuskaitant temperatūrą, vibraciją, laidumą ir kt., o surinkta informacija patalpinama debesyse. Vėliau ši informacija su algoritmų pagalba yra apdorojama – analizuojami istoriniai ir realaus laiko duomenys, iš jų daromi sprendimai, kaip efektyviau atlikti įvairius procesus, siekiant mažesnių gamybos kaštų ir geresnių rezultatų.
Žaibiškai augantis statybų sektorius Lietuvoje taip pat reikalauja tvarių sprendimų. Projekto metu įmonė „Staticus” vystys mažiau taršią, automatizuotą ir į pastato valdymo sistemas integruotą fasado sistemą. Šis sprendimas itin reikalingas statybų sektoriuje, kuriame pamažu pereinama prie tvaresnių ir aukštesnį skaitmenizacijos lygį turinčių sprendimų. Projektas siūlo CO2 pėdsakus mažinančią, nuotolinę fasado priežiūros sistemą, kuri prisidės prie žalių pokyčių tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Norvegija yra viena didžiausių žaliųjų inovacijų eksportuotojų Europoje ir netgi visame pasaulyje. Savo verslams sukūrė palankią aplinką kurti ir diegti inovacijas, pasitelkdama įvairias programas ir organizacijas. Reikšmingos ne tik finansinės paskatos, bet ir palankios sąlygos inovacijoms vystyti. Pavyzdžiui, norvegai yra sukūrę virtualią platformą „The Explorer“, kurioje inovacijų kūrėjai iš Norvegijos gali pristatyti ir pardavinėti savo sprendimus potencialiems klientams visame pasaulyje. Šis kanalas atveria galimybes augti net ir smulkiausioms įmonėms.
