Taigi Norvegija pirmoji iš didžiojo valiutų dešimtuko šalių sugriežtino savo pinigų politiką nuo tada, kai prasidėjo pandemija.
2020 metų gegužę, per patį pandemijos piką, Norvegijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki nulio.
Bazines palūkanų normas šiemet jau padidino Brazilijos, Rusijos, Meksikos, Pietų Korėjos, Čekijos ir Islandijos centriniai bankai.
Tačiau JAV federalinio rezervo sistema (FRS) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) iki šiol taiko itin mažas palūkanų normas ir įgyvendina didžiulės apimties turto pirkimo programas.
Padidinęs bazinę palūkanų normą, Norvegijos bankas taip pat davė suprasti, kad norma gali būti didinama toliau.
„Ekonominė padėtis normalizuojasi ir tai leidžia manyti, jog būtų tikslinga pradėti laipsniškai normalizuoti palūkanų normos lygį“, – per spaudos konferenciją pareiškė centrinio banko vadovas Oysteinas Olsenas (Oisteinas Olsenas).
Jis taip pat pažymėjo, kad centrinis bankas ketina kovoti su finansiniu disbalansu, kuris atsiranda dėl mažų palūkanų normų.
„Atsižvelgiant į dabartinius ekonomikos perspektyvų ir rizikos balanso vertinimus, galima sakyti, jog yra labai tikėtina, kad norma bus vėl padidinta gruodį“, – pareiškė centrinio banko vadovas.
Pagal naująsias Norvegijos banko prognozes, bazinė palūkanų norma bus didinama kiek sparčiau negu buvo manyta anksčiau ir iki 2024 metų pabaigos pasieks 1,7 proc., rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
O.Olseno teigimu, atšaukus karantino apribojimus, Norvegijos ekonomika greitai atsitiesė ir ekonominio aktyvumo lygis dabar yra aukštesnis negu prieš pandemiją.
Centrinis bankas taip pat šiek tiek pagerino šalies ekonomikos augimo prognozes ir dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 3,9 proc., o kitąmet – 4,5 procento.
