Įvairių šalių centriniai bankai jau pradėjo palūkanų normų didinimo ciklus, siekdami sutramdyti sparčiai augančias vartotojų kainas, tačiau laisvos pinigų politikos varžymas kelia nerimą dėl artėjančio ekonomikos nuosmukio.
Norvegijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto iki 1,25 procento.
Tai yra ketvirtas padidinimas nuo rugsėjo mėnesio, kuomet palūkanų norma buvo lygi nuliui.
Ankstesnius tris kartus palūkanų norma buvo didinama po 0,25 procentinio punkto ir tik nedaugelis analitikų prognozavo staigesnį šuolį.
„Ilgesnio didelės infliacijos laikotarpio perspektyvos reiškia, kad palūkanų normos kils sparčiau, nei prognozuota anksčiau“, – sakoma Norvegijos banko valdytojos Idos Wolden Bache pranešime.
„Dabartinis spartesnis palūkanų normų kilimas sumažins riziką, kad infliacija išliks aukšta, bei sumažins poreikį toliau griežtinti pinigų politiką“, – pridūrė pareigūnė.
Siekdamas pažaboti infliaciją, bankas ketina paspartinti pinigų politikos griežtinimą ir skaičiuoja, kad palūkanų norma pasieks „3 proc. laikotarpiu iki 2023 metų vasaros“.
Anksčiau buvo prognozuojama, kad iki 2023 metų pabaigos palūkanų pasieks 2,5 procento.
„Greičiausiai“ palūkanų norma rugpjūtį pakils iki 1,5 proc., remiantis banko „dabartiniu perspektyvų ir rizikos balanso vertinimu“, pridūrė I. Wolden Bache.
Vartojimo kainų augimas Norvegijoje gegužę pasiekė 5,7 proc., o pagrindinė infliacija, neįskaitant energijos kainų, pagal Norvegijos banko naudojamą rodiklį, buvo 3,4 proc. ir gerokai viršija oficialų pinigų politikos tikslą – maždaug 2 procentus.
