Tačiau dvi Skandinavijos šalys vis dar tikisi, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) per visus šiuos metus gerokai padidės, nepaisant konflikto Ukrainoje ir sunkios 2022 metų pradžios.
Švedijos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,4 proc., parodė statistikos agentūros SCB praėjusios savaitės pabaigoje paskelbti duomenys.
Norvegijos BVP, neįskaitant angliavandenilių gavybos ir jūrų transporto sektoriaus, sumenko 0,6 proc., pranešė šios šalies statistikos tarnyba SSB.
Kovą abiejų šalių ekonomika paaugo po 1 proc., tačiau to nepakako kompensuoti nuosmukio, kurį metų pradžioje, kai tebegaliojo dėl COVID-19 nustatyti apribojimai, lėmė koronaviruso omikron atmaina.
Norvegijos vyriausybė 2022 metais tikisi gana spartaus ekonomikos augimo, nors ketvirtadienį paskelbtame atnaujintame biudžeto projekte BVP prieaugio šiais metais prognozė buvo kiek sumažinta – nuo anksčiau numatytų 3,8 proc. iki 3,6 procento.
Norvegijos bankas nuo rugsėjo jau tris kartus padidino savo bazinę palūkanų normą ir davė suprasti, kad ateinančiais mėnesiais ji bus padidinta dar kelis kartus.
Švedijos centrinis bankas griežtinti pinigų politiką pradėjo balandį, pirmą kartą nuo 2014 metų rugsėjo pakėlęs savo bazinę palūkanų normą aukščiau nulio.
Švedijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies BVP šiais metais padidės 3,1 procento.
