„Vietinių nuotaikos jau kurį laiką yra labai liūdnos, ir perkamosios galios sumažėjimas tam daro įtaką. Labiausiai į akis krenta gerokai smukę NT pardavimo rodikliai. Vietiniai gyventojai jau kelerius metus yra pristabdę būsto pirkimus ir jau matome to pasekmes – neišsilaiko ir uždaromos statybos įmonės, o atleisti žmonės pereina dirbti į kitus sektorius“, – sako lietuviškos įmonės „LHM“, kuri Norvegijoje stato rąstinius aukštos klasės namus slidinėjimo kurortuose, bendrakūris Laurynas Mitkus.
Kas nusilpnino Norvegijos kroną?
Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad situacija rinkoje netradicinė – nors Norvegijos ekonomika pastaruosius dvejus metus yra auganti, šalies valiuta darosi vis mažiau vertinga. Nuo 2022 metų kronos kursas euro atžvilgiu sumenko 15 proc., nors BVP kasmet augo maždaug po 3,8 proc.
„Norvegija yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, tačiau pastaraisiais metais pasaulinės naftos kainos smarkiai svyravo, o tai turėjo tiesioginį poveikį kronos vertei. Kas lemia šiuos kainų svyravimus? Pirmiausia, geopolitinė krizė, ypač prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas, kuris sukėlė didelį neapibrėžtumą rinkoje. Be to, situaciją pablogino neprognozuojama naftos paklausa, kuri vis dar atsigauna po pandemijos, ir OPEC sprendimai dėl gavybos kvotų, kurie taip pat darė įtaką rinkai“, – aiškina „ArcaPay“ vadovas Virginijus Kaušas.
Palyginti su didžiosiomis Europos šalimis, Norvegijos valiuta šiuo metu yra tarp silpniausių. Prie šio nuosmukio galėjo prisidėti ir Centrinio banko vykdoma politika bei palūkanų normų pokyčiai. Tačiau, anot V.Kaušo, dar svarbesnis veiksnys yra geopolitinis nestabilumas Europoje. Dėl šios priežasties investuotojai ieško saugesnių ir vengia didesnės rizikos valiutų, tokių kaip Norvegijos krona.
Išlošia vietiniai gamintojai
Rinkos analitikų teigimu, Norvegijos kronos nuvertėjimas daro reikšmingą poveikį tiek gyventojams, tiek verslams. Silpna valiuta reiškia, kad Norvegijos eksportuotojai gali gauti daugiau pajamų už savo prekes užsienio rinkose, tačiau tuo pačiu metu importuojamos prekės brangsta, todėl vietiniai vartotojai jaučia infliacijos poveikį.
„Šioje situacijoje matome dvi medalio puses. Susilpnėjus kronai, prekės, importuojamos iš euro zonos, tampa brangesnės. Jei tas prekes galima lengvai pakeisti vietine produkcija, tai gera žinia vietiniams gamintojams, nes jų prekės tampa konkurencingesnės kainos atžvilgiu. Tačiau kai prekė nepakeičiama vietine alternatyva, gyventojai dėl nusilpusios kronos turi už ją mokėti beveik penktadaliu daugiau“, – aiškina „ArcaPay“ vadovas.
Anot jo, situacija Norvegijoje vis aktyviau naudojasi automobilių verslu užsiimančios įmonės, kurios į Lietuvą importuoja naudotus elektromobilius.
„Nusilpusi Norvegijos krona ir didelė naudotų elektromobilių pasiūla sukūrė puikias sąlygas šios rinkos žaidėjams. Kaip žinoma, norvegai, perkantys naujus elektromobilius, gauna valstybės subsidiją, todėl vietiniai juos panaudoja 3–4 metus ir vėl perka naujus. Dėl šios politikos susidarė didelė naudotų elektromobilių pasiūla, o kai yra pasiūla, natūralu, kad krenta kainos“, – sako V.Kaušas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Norvegijoje dirba nemažai lietuvių, kurie savo uždarbį siunčia šeimoms į Lietuvą. „Silpnesnė krona privertė ne vieną susimąstyti, ar šis darbas užsienyje vis dar vertas atsiskyrimo nuo šeimos ir artimųjų. Juk dėl silpnesnės valiutos jų pervedamos sumos, konvertuojamos į eurus, gerokai sumažėja. Tai tiesiogiai veikia jų šeimas Lietuvoje, kurios už tas pačias pastangas gauna mažesnes pinigų sumas“, – pastebi „ArcaPay“ vadovas.
Krona sumažino lietuvių pelnus
Lietuvių įkurta įmonė „LHM“ jau 22 metus stato prabangius rąstinius namus Norvegijoje. Vienas iš įkūrėjų, L.Mitkus, sako, kad tokią ilgai besitęsiančią stagnaciją statybų sektoriuje jis mato pirmą kartą.
„Mūsų produktai yra brangesni nei vietinių konkurentų, nes tai, ką siūlome mes, rinkoje yra unikalu. Mūsų statomus namus palyginčiau su S klasės „Mercedes“ – jie išsiskiria savo kokybe ir dizainu. Tie, kurie ieško išskirtinumo ir gali sau leisti tokią prabangą, nesvarstys, net jei kaina dėl valiutos pokyčio išaugs 30 tūkst. eurų“, – teigia verslininkas.
Pasak jo, dalis namų yra parduodama per savo valdomas NT vystymo bendroves, o kita dalis – per vietinius Norvegijos partnerius. Su pastaraisiais silpnesnis kronos kursas neretai sukelia papildomas derybas dėl nuolaidų. Paprastai sutartys su tarpininkais pasirašomos eurais, tad valiutos riziką prisiima pardavėjas.
„Jeigu palygintume šių metų pardavimo apimtis su praėjusiais metais, jos nesumažėjo. Tačiau silpnas kronos kursas dažnu atveju mažina mūsų pelno maržą. Kursas per pastaruosius dvejus metus pasikeitė maždaug 15–17 proc., o dalį šio nuostolio teko kompensuoti marža. Iš esmės kursų svyravimai suvalgė apie pusę mūsų pelno“, – aiškina L.Mitkus.
Jis priduria, kad sumaištis Norvegijos NT sektoriuje paskatino įmonę ieškoti naujų rinkų. Šiuo metu į JAV jau eksportuojami jų gaminami baldai ir laiptai, ten taip pat pradėtas įgyvendinti pirmasis 700 kv. metrų ploto namo kalnuose projektas Montanos valstijoje.
Namai vietiniams bus vis sunkiau įperkami
Nusilpus Norvegijos kronai, šią Skandinavijos šalį atranda užsieniečiai, kurie čia traukia ne tik ilsėtis, bet ir investuoja į NT. Pasak L.Mitkaus, iki šiol jų statomus prabangius namus Norvegijoje pirkdavo vos 3–4 proc. užsieniečių, o dabar jie sudaro 75 proc. visų pirkėjų. Daugiausia namų parduodama danams, olandams, švedams ir vokiečiams.
„Tai, kas dabar vyksta rinkoje, galiu drąsiai pasakyti, turės didelės įtakos NT kainų kilimui netolimoje ateityje. Kai vėl viskas atsigaus ir norvegai ieškos statybos rangovų, jų pasiūla bus sumažėjusi, nes per nuosmukio laikotarpį dalis statybos įmonių bus išnykusios iš žemėlapio. Tai augins NT kainas iki dar neregėtų aukštumų – spėju, augimas bus apie 15–20 proc. per pirmus 2 rinkos atsigavimo metus“, – prognozuoja verslininkas.
Nusilpus Norvegijos kronai, būstas šioje šalyje užsieniečiams tapo kur kas įperkamesnis. Tačiau, pasak L.Mitkaus, tai ne vienintelė priežastis, kodėl kitų šalių piliečiai čia tapo pagrindiniais NT pirkėjais.
„Mėgstantys slidinėti mato, ką daro klimato kaita – Alpių kurortai kiekvienais metais vis labiau vargsta spręsdami sniego klausimą. Tokios problemos nėra Norvegijoje, kur sezonas trunka 6 mėnesius, o sniego kokybė yra nepriekaištinga, nes nereikia dirbtinio sniego. Manau, tik laiko klausimas, kada šią šalį atras ir lietuviai, kurie investuos nebe vien į būstą šiltuose kraštuose, o pirks namus ir Norvegijos kalnuose. Ilgainiui Norvegija taps vis populiaresniu pasirinkimu tarp mėgstančių žiemos pramogas“, – įsitikinęs lietuviškos įmonės „LHM“ bendrakūris L.Mitkus.
Jam antrina ir „ArcaPay“ vadovas V.Kaušas, kuris prognozuoja, kad Norvegijos kronos atsigavimo dar gali tekti palaukti. Anot jo, to galima tikėtis pagerėjus geopolitinei situacijai, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir naftos kaina bei paklausa.
