Į šiuos atvejus, kai valstybės paramos priemonėmis pasinaudojusios įmonės išsimokėjo dividendus, trečiadienį dėmesį atkreipė Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
Jis teiravosi ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, kaip yra užtikrinama, kad įmonės, kurios gauna valstybės pagalbą, neišsigrynintų pinigų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė patvirtino, kad ši problema aktuali. VMI vertina įmonių, kurios kreipiasi dėl sausio pabaigoje pradėtos dalinti subsidijos, susietos su 2019 metais sumokėtais mokesčiais, paraiškas. Pagal šią priemonę įmonėms numatyta išdalinti 150 mln. eurų.
E.Janušienė pasakojo, kad inspektoriai patikrinimui buvo atsirinkę 366 įmones iš tų, kurios buvo pateikusios prašymus subsidijoms gauti. Paaiškėjo, kad 68 įmonės iš šio sąrašo bendrai buvo išmokėjusios beveik 6 mln. eurų dividendų.
„Iš jų paprašyta dokumentų. Galutinių sprendimų, ar jos gaus subsidijas, nėra. Kadangi aš pasirašau neigiamus įsakymus, galiu pasakyti, kad jau yra keletas neigiamų sprendimų toms įmonėms, kurios praėjusių metų pabaigoje išsimokėjo ženklias dividendų sumas, siekiančias po 300-400 tūkst. eurų ir įvertinus kitą įmonės veiklą“, – informavo VMI viršininkė.
A.Armonaitė tvirtino, kad šie klausimai sprendžiami, nes pastebima ir kita tendencija, kai įmonės kreipiasi dėl subsidijų, nors iš tikrųjų nenukentėjo arba nukentėjo fiktyviai. Sprendimus, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimui, su atsakingomis institucijomis ketinama surasti ketvirtadienį.
Prašė atidėti mokesčius, nors sąskaitose gausu pinigų
Įmonės piktnaudžiauti bando ne tik pretenduodamos į subsidijas nukentėjusiam verslui, bet ir prašydamos atidėti mokesčius.
VMI Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad VMI atsisakė leisti atidėti mokesčius 476 to paprašiusioms įmonėms, nes paaiškėjo, jog 247 bendrovės pagal prašyme pateiktą informaciją neturi finansinių sunkumų, o 192 - nemokios. Kitų prašyta pateikti papildomų duomenų.
Pažeidėjai išryškėjo ir VMI monitoringui atrinkus 140 mokesčių mokėtojų, kurių nepriemoka sudarė 76,5 mln. Eur. Nustatyti 3 atvejai, kai įmonės turėjo ženklias piniginių lėšų sumas sąskaitoje, 37 įmonių apyvarta buvo padidėjusi, 35 bendrovių – apyvarta kritusi iki 10 proc.
Iš viso mokesčių atidėjimų bendra nepriemoka siekia 1,1 mlrd. eurų. Juridinių asmenų bendra nepriemoka – 955,5 mln. Eur. Juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, mokestinė nepriemoka 782,4 mln. Eur.
Nuo koronaviruso nukentėjusios įmonės gali pretenduoti į įvairią paramą. Šiuo metu smulkios ir vidutinės įmonės, turinčios iki 250 darbuotojų, kurių apyvarta dėl pandemijos krito 30 proc. ir daugiau, gali pretenduoti į subsidiją, siekiančią iki 25 proc. 2019 metais įmonės sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tam numatyta 150 mln. eurų.
Nukentėjusios įmonės gali kreiptis ir dėl lengvatinių paskolų – tam skirta 30 mln. eurų.
Vyriausybė neseniai patvirtino ar dar tik svarsto dar keturias priemones, kurios turėtų pradėti galioti artimiausiu metu – kompensacija už nuomą turgavietėje, kompensacija už greituosius testus, subsidija labiausiai nukentėjusiems verslams ir subsidija savarankiškai dirbantiems, kuri siektų 100 proc. 2019 metais sumokėto GPM.
