Lietuvoje rekordiškai išaugus infliacijai, balandį siekusiai beveik 17 proc., gyventojai stebi ir parduotuvėse augančias kainas. Statistikos departamento duomenimis, kai kurie maisto produktai brango daugiau nei 100 proc.
„Produktų kainas augino infliacija, energetinių išteklių, elektros, degalų kainos. Visa tai labai atsiliepia. Tai – ne prekybininkų suokalbis, o tokia padėtis rinkoje. Brangsta ir paslaugos“, – 15min komentavo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
15min pasidomėjo, kurių maisto produktų kainos per metus išaugo daugiausia ir kas tai lėmė.
1. Vėlyvosios bulvės
„Didžiausią įtaką bulvių kainai turėjo ūkininkams išaugę energijos kaštai, brangstanti darbo jėga, taip pat prastesnis 2021 metų bulvių derlius“, – pastebi Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Palyginti su praėjusių metų balandžiu bulvių kaina šįmet tuo pačiu metu išaugusi dvigubai – 104 proc.
Pasak „Rimi Lietuva“ atstovės Gabrielės Šerėnienės kainą dar augino ir mažesnis bulvių derliaus eksportas iš Lietuvos į kitas šalis, dėl degalų ir elektros kainų išaugę transportavimo, saugyklų kaštai.
2. Burokėliai
Burokėlių kaina šių metų balandį, Statistikos departamento skaičiavimais, buvo 97,1 proc. didesnė, nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) atstovai teigia, kad jų produkcijos kainų pakilimą lėmė kelis kartus pakilusios savikainos sudedamosios dalys tokios kaip elektra, degalai, trąšos bei darbo užmokestis.
„Rudenį trąšų kaina pakilo 2–2,5 karto. Degalų kainos taip pat smarkiai pakilo, tą pajautė ne tik ūkininkai. Lietuvos rinka trąšų, taros ir augalų apsaugos produktų atžvilgiu yra maža, pavyzdžiui, tos pačios trąšos ar konteinerinė tara Lietuvoje brango labiau nei Vakarų šalyse, su kuriomis konkuruojame“, – redakcijai atsiųstame atsakyme dėstė asociacijos atstovai.
Komentare priduriama, kad kitos šalys rėmė savo augintojus, pavyzdžiui, Lenkija, kuri subsidijavo trąšų kainas ūkininkams, taip palengvindama finansinę naštą, o Lietuva to nepadarė.
3. Kopūstai
Tos pačios priežastys augino ir kitų daržovių kainas, tarp jų – kopūstų, šįmet 75,3 proc. brangesnių nei pernai.
4. Pomidorai
Toliau rikiuojasi pomidorai, palyginti su praėjusiais metais, šįmet pabrangę 62,1 proc. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako iš tiekėjų girdinti, kad produktai brangsta dėl degalų, logistikos, žmogiškųjų išteklių kaštų.
5. Miltai ir kruopos
Miltai ir kitų grūdų gaminiai, palyginti su praėjusių metų balandžiu, šįmet kainuoja 53,4 proc. daugiau.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas skaičiuoja, kad dėl šešis kartus pabrangusių trąšų, du kartus – degalų, apie 60 proc. pabrango grūdai. Kadangi malūnai naudoja elektrą, dėl padidėjusių elektros kainų, išaugusių atlyginimų, transporto kainų pabrango ir miltai.
„Malsena Plius“ vadovo Mariaus Dužino teigimu, miltai ir kiti grūdų produktai brango dėl stipriai išaugusios šių produktų savikainos.
„Absoliučiai visos miltų, kaip ir daugelio kitų kategorijų prekių, savikainos dedamosios yra nulemtos esamos situacijos pasaulinėje rinkoje. Savikainos didėjimą lemia didelis energijos kainų augimas, degalų kainų išaugimas, tiesiogiai darantis įtaką logistikos kaštų didėjimui“, – vardija jis.
Pasak A.Macijausko, dėl pabrangusių miltų, penkis–šešis kartus padidėjusių dujų (jos naudojamos kepant duoną) kainų, padidėjo ir duonos gaminių kainos.
„Ir dar prasidėjo karas. Dėl sutrikusios logistikos Ukraina negali išvežti pernykščių grūdų ir šiuo metu pasaulyje jaučiamas jų trūkumas. Dėl to grūdų kainos dar padidėjo“, – priduria A.Macijauskas.
AB „Kauno grūdai“ Maistinių produktų verslo vadovas Ignas Gucevičius sako, kad miltų produktų kaina tiesiogiai priklauso nuo vienos žaliavos – kviečių kainos.
„Minėtu laikotarpiu kviečių kaina rinkoje pabrango kone dvigubai, dėl ko atitinkamai pasikeitė ir gaminamų miltų savikaina. Prie to prisideda ir kelis kartus išaugę energetikos kaštai, kurie reikalingi malant miltus. Grūdų kainą lemia ir pasaulinės tendencijos, tokios kaip oro sąlygos, lemiančios grūdų derliaus kiekį bei kokybę, paklausa pasaulinėje rinkoje, bei kiti politiniai sprendimai, susiję su grūdų importu ir eksportu“, – apibendrina I.Gucevičius.
Pašnekovai teigia, kad miltų kainoms, be minėtų veiksnių, įtakos turėjo ir pabrangusios pakuotės. Pasak M.Dužino, pakuotės kaštai, popierius, plastikas, plėvelė, paletės padidėjo 20–40 proc.
6. Nenugriebtas pienas
Nenugriebtas pienas brango 46,8 proc. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
„Brangstanti žaliava, kuri sudaro pieno produktus, t.y. žaliavinis pienas, sudaro didžiausią dalį savikainoje“, – paaiškina „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa. Anot jo, per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje pieno produktai pabrango kiek daugiau nei 15 proc.
Prie to, pasak jo, prisidėjo ir energetinių kaštų, visų pakavimų medžiagų, pavyzdžiui, plastiko, brangimas. Taip pat, kaip pastebėjo D.Trumpa, darbo užmokesčio kilimas, sudarantis nemažą savikainos dalį, taip pat lėmė pieno produktų kainų augimą.
E.Dapkienės, pastebėjimu, pieno kainoms atsiliepia ir už Europos Sąjungos sienų išaugusi paklausa bei sumažėjęs žaliavos prieinamumas, iš dalies nulemtas iki tol buvusių santykinai žemų pieno supirkimo kainų.
7. Ilgavaisiai agurkai
Tarp labiausiai brangusių maisto produktų – ilgavaisiai agurkai, brangę 43,4 proc. palyginti šių ir praėjusių metų balandžio mėnesio duomenis.
8. Varškė
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku, Statistikos departamento duomenimis, varškė brango 39,8 proc.
9. Svogūnai
39,6 proc. – tiek palyginti su praėjusiais metais augo ir dar vienos daržovės – svogūno – kaina.
10. Aliejus
Aliejus, Statistikos departamento duomenimis, pabrango 37,6 proc.
Aliejaus importu ir gamyba užsiimančios įmonės „Lomista“ vadovas Rimvydas Tamošiūnas 15min teigė, kad palyginti su praėjusiais metais saulėgrąžos, iš kurių gaminama viena populiariausių aliejaus rūšių, pabrango 100–120 proc.
E.Dapkienės teigimu, didžiausią įtaką įvairių prekių kainoms pastaruoju metu padarė karas Ukrainoje. Pastaroji iki tol buvo didžiausia pasaulyje saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja. Kilus karui ir sutrūkinėjus tiekimo grandinėms rinkoje susidarė trūkumas, kuris neigiamai atsiliepė ir kainoms. Tam, kad karas ir su juo susijusios aplinkybės augino aliejaus kainas, pritaria ir R.Tamošiūnas.
„Vienas iš mūsų tiekėjų buvo Charkive. Gamykla susprogdinta. Susprogdinti geležinkelio bėgiai. Trečias dalykas, saulėgrąžų aliejų vežėme per Baltarusiją. Dėl Europos Sąjungos sankcijų ir trąšų kainų Baltarusija nebeveža savo kalio trąšų. Automatiškai sustabdė ir kitų prekių judėjimą, nepraleidžia mūsų krovinių“, – kainas auginančias aplinkybes vardija R.Tamošiūnas.
Dabar aliejų, jo teigimu, reikia gabenti iš karo zonos.
„Vežam iki Lenkijos vagonais, iš ten kraunam ir vežam autocisternom, vagonas veždavo 65 tonas, autocisterna veža 20–45. Tai reiškia, kad vienam vagonui atvežti reikia 2,5 autocisternų, brangsta logistika“, – skaičiuoja jis.
Pasak R.Tamošiūno, kitas svarbus momentas – Ukrainoje pabrango degalai.
„Be to, ne visi vežėjai sutinka ten važiuoti, o Ukraina neturi tiek autocisternų, kad galėtų visiškai aprūpinti. Viskas dedasi, dedasi“, – teigia jis.
Pasak pašnekovo, ir pačioje Ukrainoje kainos yra pakilusios: „Jie bando didesnę maržą, kad kitais metais laukus pasėti būtų galima. Sako, kad jiems reikia pinigų, o galiausiai kenčia vartotojas dėl visų šių aplinkybių.“
Automatiškai gamintojai dairosi alternatyvų, nes išauga paklausa. Viena iš alternatyvų – rapsų aliejus.
„Rapsai naudojami ir dyzeliui, ES jau mažina [jo vartojimą], kad žmonėms užtektų maistui ir kitiems dalykams. Alyvuogių, kukurūzų aliejus... Italija ir kitos šalys nenori ištaškyti visko, nes nežino karo baigties. ES šalys bando palaikyti ir valstybių rezervus. Kitų rūšių aliejaus kaip ir yra, bet niekas neskuba jo atsikratyti, laukia, kas bus. Analitikai kitąmet prognozuoja aliejaus ir kitų maisto produktų trūkumą“, – teigia jis.
