Nulemia psichologija
Tai – ar pasiryš verslo idėją turintis žmogus ją įgyvendinti, neretai priklauso ne tiek nuo sumanymo gerumo, turimo pinigų kiekio, o nuo asmens būdo savybių, neabejodamas teigė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovas G.Umbrasas.
Psichologinis aspektas, pradedantiesiems verslininkams yra labai svarbus. Sėkmingas pavyzdys, kai žmogus turi ir puikią idėją, ir drąsos eiti jos įgyvendinimo link, kiti atvejai – kai pritrūksta vieno iš komponentų: „Yra žmonių, kurie labai pasitiki savimi ir imasi įgyvendinti netgi absurdiškiausias idėjas, tiesa – kartais jiems pavyksta. Kitas variantas, kai žmogus turi puikią idėją, yra geras analitikas, puikiai viską apskaičiuoja, tačiau jam pritrūksta vidinės drąsos – jis kuklus, savimi nepasitiki. Tokiu atveju pastarajam, nepaisant idėjos gerumo, siūlyčiau į verslą nelįsti.“
G.Umbrasas teigė, kad beribis pasitikėjimas savimi labiau būdingas jauniems žmonėms, ir tai yra todėl, kad jie dar būna nepatyrę didelių nesėkmių. Tačiau anot „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovo, tai nėra blogai: „Jie tiesiog lošia – pasiseks ar ne. Ir kartais laimi. Šio požiūrio privalumas tas, kad žmogus į verslą žiūri kaip į žaidimą, o ne kaip į gyvenimo ar mirties klausimą. O kai nebijai, neslegia jokia įtampa, juk lengviau ir pačiam žmogui.“
Bijantiems verčiau pasaugoti sveikatą?
Kukliesiems, kurie yra viską gerai išanalizavę, apskaičiavę ir sustygavę, bet vis tiek bijo, G.Umbrasas patarė – patausoti sveikatą ir nelįsti į verslo pasaulį.
Žmogus turi būti stiprus psichologiškai, nebijantis priimti rizikingų sprendimų, galintis ištverti nuolatinę įtampą arba, kaip minėjau, tiesiog žaisti, – teigė G.Umbrasas.
„Žmogus turi būti stiprus psichologiškai, nebijantis priimti rizikingų sprendimų, galintis ištverti nuolatinę įtampą arba, kaip minėjau, tiesiog žaisti. Kitu atveju – žmogus gali ne tik sužlugdyti save psichologiškai, bet ir susigadinti sveikatą“, – kalbėjo „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovas. Anot jo, būtent tai reikėtų gerai pasverti, nes nesklandumų, netikėtų situacijų, įtampos ir panašių dalykų versle yra daug – jei tai žmogų slegia ir vargina, atsakymas peršasi pats.
Galiausiai G.Umbrasas pridūrė, kad dažnai žmonės pamiršta dar vieną tikrai ne paskutinę vietą užimantį veiksnį – sėkmę. „Žmogus gali būti viską padaręs teisingai, vadovaudamasis verslo kanonais, gerai viską apskaičiavęs, bet gali tiesiog susiklostyti nepalankios aplinkybės ir nieko neišeis“, – kalbėjo jis. „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovas neabejojo, kad realizuoti gerą idėją ir pasiekti gerų rezultatų reikia bent mažyčio sėkmės šypsnio.
Savęs patikra
G.Umbrasas teigė, kad vis dėlto nėra nei testų, nei specialistų, kurie galėtų pasakyti, tinki būti verslininku ar ne: „Tai turi būti savęs įvertinimas, juk kiekvienas turime vidinį indikatorių. Panašiai kaip su skausmo riba, kiekvienam skirtingai – vienam gali labai skaudėti, o kitam būti pakenčiama. Tas pats ir čia, vienam tai psichologinė našta, kitam atvirkščiai – malonumas.“
„Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovas neabejojo, dar viena svarbi savybė norint kurti verslą – sugebėti bent kiek nuspėti ateitį. G.Umbrasas ketinantiems realizuoti savo verslo idėjas siūlė save patikrinti vienu gana žaismingu būdu.
„Galima pabandyti nuspėti vienų ar kitų situacijų, nebūtinai susijusių su verslu, kad ir tiesiog gyvenimiškų, baigtį. „Siūlau pasitikrinti, ar galite prognozuoti, kaip pasikeis kokia nors konkreti situacija po kurio laiko. Užrašykite ant lapo, kaip, jūsų manymu, išsirutulios, išsispręs vieni ar kiti klausimai. O po kokių trijų mėnesių ar pusės metų pasižiūrėkite – ar jūsų vizijos atitinka realybę“, – dėstė G.Umbrasas.
Taip pat jis pabrėžė, kad užsirašyti – tiesiog būtina. „Žmonės yra linkę šiek tiek save apgaudinėti, jei padėtis bus dviprasmiška, gali būti, kad žmogus lenks ją į savo pusę – sakys, na panašiai ir sakiau. Tačiau užrašę jau nuo savęs nepabėgsite“, – teigė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovas.
G.Umbrasas perspėjo, kad šis būdas toli gražu nėra vienareikšmiškas atsakymas, ar tinka žmogus būti verslininku ar ne: „Jis tiesiog leidžia suprasti, ar žmogus moka vertinti situaciją. Ar atsižvelgia į priežasčių, pasekmių ryšį ir pan.? Galima sakyti, kad žmogus puikiai išsprendęs sau iškeltas užduotis tinka verslui labiau nei tas, kurio prognozuotos baigtys vis dėlto nutolo nuo realybės.“
Kritiškai įvertinti ir save, ir idėją
A.Zabotka, kalbėdamas apie jaunų verslininkų baimę investuoti, visų pirma ragino išsiaiškinti, ko iš tiesų jie bijo? Tada, anot jo, galima atsakyti – reikia bandyti tą baimę įveikti ar ne?
„Jeigu žmogus bijo tik finansinės rizikos – nežino, ar tiek parduos, nežino, ar turės tiek pinigų, kad galėtų apsirūpinti žaliavomis, nežino, ar pavyks laiku pradėti ir pan. – verta bandyti baimę įveikti, nes būdų tai padaryti yra nemažai. Jei tai yra savo verslo idėjos baimė, netikėjimas ja, tada sprendimas jau linksta į priešingą pusę“, – teigė A.Zabotka.
Kalbant apie pirmąjį variantą, jaunam verslininkui visų pirma reikėtų pažiūrėti į savo idėją labai kritiškai, siūlė „Invegos“ vadovas. „Reikėtų pradėti nuo išteklių, reikalingų idėjai įgyvendinti, apskaičiavimo. Iš esmės visus resursus galima paversti pinigais. Turiu minty, jeigu verslininkas žino, kad jam reikės pasisamdyti 5 žmones, dirbsiančius pusę metų, planuojamą mokėti atlyginimą reiktų padauginti iš mėnesių skaičiaus, pridėti mokesčius ir jau turi reikiamą sumą. Taip reikia galvoti ir toliau, kur dirbs, kokių įrankių reikės ir t.t. Tokiu būdu turėtų būti apskaičiuoti visi ištekliai“, – patarė A.Zabotka.
Kruopščiai viską apskaičiavus sprendžiamas kitas klausimas, iš kur gauti reikiamų lėšų: ar būsimas verslininkas jų turi pats, ar paskolins tėvai, ar reikės ieškoti kitų būdų? „Mano pasiūlymas neturintiems savo lėšų būtų toks, jei idėja yra rizikinga, išeitis – angelai, rizikos kapitalo fondas ar kitos Invegos fondo priemonės. Kalbėdamas apie rizikingas idėjas turiu minty tokius atvejus, kai verslininkai šiek tiek abejoja, ar pasiseks, bet nutuokia, kad jei pavyks – tai rezultatas bus itin geras“, – kalbėjo A.Zabotka.
Žmonėms, kurių idėjos kitokio pobūdžio – mažiau rizikingos, generuosiančios ne milijonus, o mažesnius, bet pastovius pinigų srautus, „Invegos“ direktorius paskolos finansavimo siūlė kreiptis į bankus ar kredito unijas.
Ir parama, ir saugiklis
„Invega“, galima sakyti, padeda ir tiems, kurie prisibijo finansinės rizikos, ir tiems, kurie šiek tiek savimi abejoja, teigė A.Zabotka.
Vis dėlto, verslo įkūrimo procese „Invega“ atlieka ir kitą vaidmenį – dar kartą patikrina ir įvertina idėją, pažiūri į ją kitomis akimis nei jos autorius, – kalbėjo A.Zabotka.
„Tiems, kurie labai tiki savo idėja, tačiau suka galvą dėl finansinės rizikos, „Invega“ gali pasiūlyti įvairių priemonių, padėsiančių ne tik pradėti, bet ir vystyti verslą. Pasirinkimas platus – nuo paskolos su „Invega“ garantija (kai verslininkas pasinaudoja mūsų paslauga užuot įkeitęs turtą, kurio bankai reikalauja kaip paskolos grąžinimo garantijos) iki darbuotojų užmokesčio kompensavimo (parama suteikiama įdarbinant darbinės patirties neturėjusius jaunuolius). Taigi finansinės rizikos baimės mažinimo būdų yra daug“, – kalbėjo A.Zabotka.
Vis dėlto, verslo įkūrimo procese „Invega“ atlieka ir kitą vaidmenį – dar kartą patikrina ir įvertina idėją, pažiūri į ją kitomis akimis nei jos autorius. „Tai ypač naudinga tiems, kurie nerimauja dėl pačios idėjos, nors, tiesą sakant, vertinga pasitikrinti kiekvienam, planuojančiam įgyvendinti savo verslo planus“, – neabejojo jis.
„Invegos“ direktorius teigė, kad ištraukti idėją į dienos šviesą verta visada: „Visus pateiktus projektus analizuojame labai kruopščiai, netinkantiems, nepatikimiems verslo planams mes nepritariame, bet kartais būna, kad trūksta visai nedaug. Visada klausiame ir prašome patikslinti. Pakeitus vieną ar kitą dalyką, netinkama idėja virsta puikiu verslo planu. Be to, specialistų patarimai juk visada naudingi.“
Taigi verslo idėją mintyse brandinančiam žmogui į klausimą – rizikuoti ar ne, A.Zabotka atsakytų teigiamai: „Aišku, nepatariu pulti stačia galva. Kaip sakiau, reikėtų, parodyti viešumai, leisti įvertinti ir specialistams. Tačiau jei kilo idėja, bandyti – verta. Juk neatvėręs durų, taip niekada ir nepamatysi, kas už jų laukia.“.
