„Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių ir verslui pasiūlėme skirtingas pagalbos priemones: subsidijas ir lengvatines paskolas nukentėjusioms įmonėms, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijas, subsidijas individualiai dirbantiems žmonėms. Kad parama būtų skirstoma kuo skaidriau, atvėrėme visus duomenis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos svetainėje. Džiaugiuosi, kad parodėme politinę lyderystę ir antri Europoje pritaikėme inovatyvų sprendimą saugiam veiklų atvėrimui – Galimybių pasą. Jis ne tik leido mums sugrįžti į darbus ir saugiai švęsti asmenines šventes, bet ir paskatino žmones pasiskiepyti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Galimybių pasas kartu su šalies gyventojų vakcinacija buvo vienas racionaliausių ir efektyviausių būdų, kaip greičiau leisti verslams veikti, o žmonėms grįžti į darbus ir pasinaudoti įvairiomis paslaugomis. Šis dokumentas sudarė galimybę atlaisvinti viešojo maitinimo įstaigų veiklą, palengvinti apgyvendinimo paslaugų teikimą. Jis taip pat panaikino ribojimus asmeninėse šventėse dalyvaujančių žmonių skaičiui.
Iš kitų verslui skirtų pagalbos priemonių daugiausiai – po trečdalį – subsidijų skirta prekybos sektoriaus bendrovėms ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Trečioje vietoje yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 7,6 proc. subsidijų. Iš viso subsidijos skirtos daugiau nei 19 tūkstančių bendrovių ir 24,5 tūkstančių savarankiškai dirbančiųjų.
Daugiausiai (25,6 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms bendrovėms suteikta 20,4 proc. paskolų. Viso lengvatines paskolas gavo daugiau nei 800 nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su Statistikos departamentu ir paramą teikiančiomis institucijomis, atveria dar daugiau paramos verslui statistinių duomenų – taip pat UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Užimtumo tarnybos ir „Sodros“.
