Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstė papildomus 2023 m. biudžeto siūlymus – jų Seimo komitetai ir Seimo nariai pateikė maždaug 1,2 mlrd. eurų sumai.
Komitetas pirmadienį nubalsavo, už tai, kad siūlymai būtų perduodami Vyriausybės vertinimui, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pastabas.
BFK taip pat pritarė biudžeto projektui. Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys šią savaitę, lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną.
Iš biudžeto prašomi skirti asignavimai nukeliautų įvairioms sritims, tačiau daugiausia prašoma skirti kelių ir kitos infrastruktūros tvarkymui bei įrengimui, judumo programoms.
Didžiausia sąrašo suma siekia net 657 mln. eurų, jais siūloma finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programą, siekiant, kad 2023 metais kelių priežiūrai ir remontui būtų skiriamos visos prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos iš gautinų automobilių degalams taikomo akcizo mokesčių, t. y. 1,2 mlrd. eurų.
Tokį pasiūlymą remia 27 Seimo narių grupė.
Didelė dalis iš likusių 381 mln. eurų taip pat galėtų būti skirta įvairiems infrastruktūros gerinimo aspektams, mano parlamentarai.
25 Seimo nariai siūlo žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimui ir kelių priežiūrai bei plėtrai papildomai skirti 188,9 mln. eurų.
„Dabar 40 proc. kelių yra labai blogos būklės, iš tikrųjų Lietuvai tiesiog ne tik įvaizdis, bet ir stateginiai objektai yra blogi“, – apie pasiūlymą kalbėjo Liudas Jonaitis, taip pat siūlydamas įsipareigoti kelių finansavimą susieti su lėšomis, surenkamomis iš degalų akcizo – tam būtų galima skirti 85 proc. įplaukų.
Tarp pasiūlymų yra ir smulkesnių kelių projektų – pavyzdžiui, Zigmas Balčytis prašo 7,9 mln. eurų kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda remontui, apimsiančiam apie 10 km. Grupė parlamentarų taip pat palaikytų 15 mln. eurų skyrimą Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo darbams.
36 mln. eurų galėtų būti skirti Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tinklo elektrifikavimui, argumentuoja 11 parlamentarų grupė. Saulius Skvernelis prašo 12 mln. eurų Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams. Dar 30 mln. eurų – Darnaus judumo fondui finansuoti, siūlo 11 opozicijos atstovų.
Taip pat pinigų prašoma ir tam tikriems specifiniams vietiniams savivaldybių objektams.
Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybėje Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamame parke prie Atmatos upės žiočių apžvalgos bokšto statyboms prašoma skirti 1,5 mln. eurų.
Posėdyje kalbėjęs Jonas Pinskus prašo 1,8 mln. eurų Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ priestato statybai, o dar 2,9 mln. eurų – Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimui.
Jis teigė, kad šie pasiūlymai kilo dėl to, jog savivaldybėje padaugėjo vaikų. Anot jo, apie 100 vaikų laukia eilėje darželyje, o jauni tėvai visi turi darbus, o kažkas negali dirbti todėl, kad neturi kur palikti vaikų. Tuo tarpu minėtoje pradinėje mokykloje 406 mokiniai maitinasi 46 kv.m. valgykloje.
Parlamentaras pateikė ir dar tris siūlymus: du projektų finansavimui Širvintose, vieną – Kernavėje.
Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstrukcijai Viktoras Fiodorovas prašo skirti 450 tūkst. eurų, Valentinas Bukauskas ir Vytautas Gapšys norėtų pridėti apie 1 mln. eurų pastato Telšiuose, modernizavimui, pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms.
Parlamentaras teigė, kad sprendimas neskirti lėšų šiam konkrečiam objektui, gali atnešti žalos.
„Turėjo investicijos būti baigtos kitais metais, tačiau Finansų ministerija siūlo perkelti dalį lėšų, apie 1 mln. eurų, į 2024 m. Bet projektas finansuojamas iš kelių šalitinių, vienas jų – ES struktūriniai fondai. Jeigu mes to projekto nepabaigsime kitais metais, spalio 1 d. gali tekti grąžinti jau panaudotas lėšas iš ES fondų“, – teigė parlamentaras, siūlydamas ministerijai grąžinti kitiems metams numatytas lėšas į 2023 m. biudžeto projektą.
Kiek ženkliau siekiama finansuoti ir Sveikatos apsaugos sritis – opozicijos atstovai norėtų papildomais 8,2 mln. eurų padidinti asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai, 10 mln. eurų skirti greitosios pagalbos paslaugoms.
Seimo nariai Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas siūlo 2,4 mln. eurų skirti savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, t.y. didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti ir ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti.
Dalis pasiūlymų – Lietuvos įvaizdžio ir šalies turizmo rodikliams gerinti, tam prašoma skirti apie 17 mln. eurų.
Iš jų 2 mln. eurų prašoma skirti atvykstamojo turizmo skatinimo programai, sudarant galimybes joje dalyvauti ir verslo sektoriui, taip pat – 8 mln. eurų šalies turizmo rinkodarai.
Opozicijos atstovai taip pat norėtų papildomai skirti 5,9 mln. eurų Lietuvos skrydžių skatinimo programai įgyvendinti.
Panašių tikslų – pritraukti užsienio turistus – siekia ir tokia iniciatyva: prašoma skirti 1 mln. eurų 2023 metų Eurolygos krepšinio turnyro finalo ketverto varžybų organizavimui Kauno mieste.
„Tikrai manome, kad ta suma būtų galimybė Lietuvos verslui ir tai tikrai atneštų didesnę pridėtinę vertę“, – BFK posėdyje kalbėjo vienas iš pasiūlymą pateikusių parlamentarų Kęstutis Mažeika.
Seimo komitetai buvo kuklesni – norėtų papildomų 215 mln. eurų
Komitetai buvo gerokai kuklesni ir prašo pridėti apie penkiskart mažiau. Tiesa, bent dalis pasiūlymų dubliuojasi su kai kurių parlamentarų siūlymais.
Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Ekonomikos komitetai žengia koja kojon su bendra tendencija tarp parlamentarų ir prašo pačios didžiausios sumos – 157 mln. eurų. Jie būtų skirti kaip papildomas finansavimas Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti.
Dar 8 mln. eurų komitetas prašo mokinių pavežėjimui organizuoti (6 mln. eurų) ir mokytojams į savivaldybių ugdymo įstaigas pritraukti (2 mln. eurų).
Tam antrina Švietimo ir mokslo komitetas – prašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 6 mln. eurų mokinių pavėžėjimui organizuoti, taip pat 8 mln. eurų, kurie būtų skirti investicijoms į ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo savivaldybėse plėtrą (naujų įstaigų/priestatų projektavimo darbams).
„Vykstant mokyklų pertvarkai, žinote, kad mokyklos stambinamos, didinami geltonų autobusiukų ir parkas, ir remonto išlaidos. <...> Vyksta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, o joje nėra lėšų, kad papildomai vaikus pavežėti.“, – pristatydamas šį klausimą posėdyje kalbėjo Seimo Švietimo ir reikalų komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Kalbėdamas apie ikimokyklinį ugdymą, parlamentaras teigė, kad prašomi 8 mln. eurų leistų bent jau pradėti įgyvendinti nuo šių metų deklaruojamus tikslus.
„Švietimo įstatymas buvo praėjusioje kadencijoje pakeistas ir juo numatyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visi vaikai turi turėti galimybę naudotis ikimokykliniu ugdymu. Tas pats klausimas yra ir partijų nacionaliniame susitarime. Ministerija sakosi, kad jie gali iš struktūrinių fondų dabartinio periodo gali pinigų, bet didžiausia problema yra su Vilniaus regionu“, – teigė A.Žukauskas.
Sveikatos reikalų komitete, be kitų siūlymų tokių kaip valstybės rezervo papildymas (1,2 mln. eurų) ar atitinkamų sveikatos apsaugos tarnybų darbo užmokesčio klausimą (2,6 mln. eurų), nutarta pasiūlyti gana specifinį lėšų skyrimą – 6,57 mln. eurų investiciniam projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Tokią pačią sumą šiam projektui siūlo skirti ir J.Pinskus, įregistravęs šį pasiūlymą asmeniškai, kaip parlamentaras.
„Mes nedrįsome atmesti šito siūlymo, nes jeigu prašoma, vadinasi, poreikis yra. Prašome Vyriausybės kompetetingai su BFK komitetu įvertinti tą siūlymą“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija norėtų skirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai 4,68 mln. eurų privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui visose 9 (I gimnazijos) ir 10 (II gimnazijos) klasėse.
Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna teigė, kad toks pasiūlymą būtų galima finansuoti papildomomis lėšomis, kurios būtų surenkamos iš padidinto loterijų mokesčio.
„Tas šaltinis ko gero būtų tinkamas moksleivių, 9-10 klasių bendro ugdymo fizinio lavinimo pamokoms“, – posėdyje kalbėjo parlamentaras.
Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas prašo Valstybės saugumo departamentui papildomai skirti 4,9 mln. eurų žvalgybos pajėgumams palaikyti bei veiklos tęstinumui užtikrinti.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašo skirti Generalinei prokuratūrai papildomai skirti 3 mln. eurų išlaidoms, iš jų: 1,3 mln. eurų prokuratūros pastatų remontui, 1 mln. eurų – komunalinėms paslaugoms, 515 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.
Dar 1,3 mln. eurų prašoma skirti Teisėjų tarybos išlaidoms, iš jų 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 500 tūkst. eurų pašto paslaugų išlaidoms.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjusi Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad teismuose dirbantys padėjėjai gauna per menka algą, todėl pasirenka dirbti kitur. Tai lemia ir tai, kad teismų sistema šiandien neturi 74 teisėjų, nes jie, įstaigose menkstant žmogiškiesiems ištekliams, taip pat verčiau renkasi išeiti.
„Drastiškai išaugo pašto išlaidos. Teismai išsiversti be pašto šiandien negali, kaip mes betaupytumėm. Šiemet turime 1 mln. eurų skolą Lietuvos paštui, paštas laukia iki sausio mėnesio geranoriškai susitarta dėl atidėjimų <...> Nagrinėti bylos, neįspėjus žmonių, dėl kurių byla nagrinėjama mes vis tiek negalėsime, taigi tos išlaidos vienaip ar kitaip egzistuoja“, – aiškino S.Rudėnaitė.
Komiteto pirmininkas: būtina pasilikti fiskalinę erdvę papildomam ekonomikos skatinimui
Apsvarsčius Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymus, komitetas pasiūlė Vyriausybei atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabas, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis.
„Papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai pasvertas, prioritetą skiriant krašto gynybos pajėgumų stiprinimui, infliacijos mažinimo priemonėms ir pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir spartaus atlyginimų augimo, svarbu užtikrinti reikšmingas ilgalaikes investicijas į švietimo paslaugų kokybės didinimą bei mokslinius tyrimus“, – apibendrinamas siūlymus teigė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Seimo narių ir komitetų siūlymai grindžiami įvairiais pajamų šaltiniais, tarp jų – ir dėl krintančių dujų bei elektros kainų sumažėjusią kompensavimo naštą. Vis dėlto, M.Majausko teigimu, reikėtų pasilikti erdvės korekcijoms, jeigu padėtis keistųsi.
„Papildomo valstybės biudžeto išlaidos nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais turi būti atidžiai įvertintos. Lietuvos banko skaičiavimais sumažėjus energijos išteklių kainoms, subsidijų poreikis gali būti 450 mln. eurų mažesnis. Atitinkamai turėtų būti patikslinti 2023 metų biudžeto išlaidų ir deficito rodikliai. Pasitvirtinus nepalankiam ekonominės raidos scenarijui, būtina pasilikti fiskalinę erdvę papildomam ekonomikos skatinimui. Todėl mažesnės išlaidos energijos išteklių kompensavimui neturėtų būti keičiamos naujais įsipareigojimais“, – komentavo BFK pirmininkas.
