Kinijos kerštas dėl Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės lietuvių įmones palietė iš visų pusių – bendrovės Kinijoje negali išmuitinti savo krovinių, negauna užsakytų komponentų, kurie būtini gamyboje, ir net sulaukia Europos partnerių užuominų apie galimą bendradarbiavimo nutraukimą, jei situacija nesikeis.
Apie Kinijos kaišomus pagalius į ratus jau ne vieną mėnesį garsiai kalbantis Lietuvos verslas dideles viltis dėjo į Europos Komisiją, kuri ėmėsi tarpininko vaidmens Lietuvos ir Kinijos konflikte.
Tad sunkumų patiriantis verslas vis garsiau kalba apie įmonėms būtiną paramą, nes teigiama kad dėl konflikto patiriamų apribojimų gali būti užšaldyta iki 50 mln. eurų Lietuvos įmonių lėšų.
Apie pagalbą dėl šios situacijos nukentėjusiam verslui porą savaičių jau diskutuojama ir ministerijose. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę žadėjo lengvatines paskolas, bet teigė, kad galimų tiesioginių nuostolių verslui Vyriausybė neplanuoja kompensuoti.
Finansų ministerijos atstovai 15min pateiktame komentare teigė, kad šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia dvi priemones.
„Vyriausybėje jau yra rengiamos tam tikros pagalbos priemonės verslams, nukentėjusiems dėl Kinijos sukeltų kliūčių ir spaudimo priemonių. Tai yra ir apyvartinės paskolos, kurias teiktų „Invega“, tiek ir priemonės, kurios galėtų prisidėti prie rinkų diversifikavimo. Tam bus skirtos papildomos lėšos, kad įmonės galėtų susirasti kitus eksporto taškus“, – teigiama Finansų ministerijos komentare.
-
Kinijos kerštas tęsiasi: tekstilininkams ir autopramonei – įspėjimai iš Europos partnerių
-
Vokietijos verslas įspėja: dėl Kinijos gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje
-
A.Armonaitė: derinama pagalba nuo Kinijos veiksmų nukentėjusiam verslui
-
V.Janulevičius: dėl Kinijos spaudimo pramonė kitąmet gali prarasti apie 300 mln. eurų
-
Lietuvos gynyba nuo Kinijos Pasaulio prekybos organizacijoje: penki klausimai ir atsakymai
-
Eurokomisaras: Į Lietuvą nutaikyti Kinijos prekybos apribojimai paveikė ir kitas ES nares
Pasak ministerijos, apyvartinėms paskoloms numatoma skirti iki 130 mln. eurų, rinkų diversifikavimo priemonei – 6 mln. eurų.
Naujų rinkų paieškai skirtą priemonę Vyriausybė posėdyje svarstys šį trečiadienį.
„Lietuvos verslo subjektai susiduria su įvairiais sunkumais dėl Kinijos Liaudies Respublikos ekonominio spaudimo Lietuvos Respublikai – muitinės deklaracijų atmetimo, lietuviškos kilmės prekių ar kitų šalių kilmę turinčių prekių, atvykstančių iš Lietuvos, nepriėmimo. Reaguojant į Lietuvos verslo problemas dėl minėtų Kinijos veiksmų ir siekiant padėti verslui ieškoti naujų rinkų, planuojama įgyvendinti priemones, skirtas naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų rinkų plėtrai“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Siekiant šią priemonę paleisti kuo skubiau, 6 mln. eurų bus skirta iš ES lėšų.
Norėtų laikinai pakeisti kilmės šalį
Pagalbos priemones konstruojanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) dar neatskleidžia, kada verslas realiai galės pasinaudoti numatyta pagalba.
Pasak ministerijos, apyvartinėms paskoloms numatoma skirti iki 130 mln. eurų, rinkų diversifikavimo priemonei – 6 mln. eurų.
EIMIN atstovai15min tvirtino, kad priemonę dėl lengvatinių paskolų ministerija dar rengia ir derina su Europos Komisija.
Verslininkai15min anksčiau teigė, kad reikėtų ne tik finansinės pagalbos. Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys svarstė, kad reikėtų tartis, jog į Kiniją eksportuojančioms įmonėms, kol įtampa nenuslūgs, prekių sertifikate, kaip kilmės šalį, būtų galima nurodyti ne Lietuvą, o Europos Sąjungą.
Lietuvos eksportas į Kiniją, 2021 m. sausio–spalio mėn. duomenimis, sudarė 1,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto, tačiau netiesioginis poveikis gali būti kur kas didesnis. 15min praėjusią savaitę rašė, prekybinius apribojimus Kinijoje pajuto ne tik Lietuvos verslas, bet ir tarptautinės kompanijos, bendradarbiaujančios su Lietuva ar turinčios čia gamyklas.
Tad Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo Lietuvos Vyriausybę, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“. Ekspertai įspėjo, kad tokia situacija kenkia Lietuvos investiciniam klimatui.
„Visgi reikia vertinti ir antrinį efektą, kuris galėtų būti dėl neproporcingai taikomų Kinijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu. Todėl su Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis vertiname, kaip minimizuoti galimus antrinius poveikius, pasitelkiant užsienio partnerius, Europos Komisiją, JAV ir išnaudojant jų turimas poveikio priemones“, – komentare teigė Finansų ministerija.
Kinija spaudimą Lietuvai ėmė taikyti, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje. Lietuva – vienintelė šalis Europos Sąjungoje, leidusi atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose Europos šalyse ir JAV atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Atstovybė Vilniuje lietuvių kalba oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, angliškai – Taiwanese representative office, o kinų kalba, pasak ekspertų, skamba kaip Taivano atstovybė.
