Nors saulė, atrodo, žeme ridinėjasi, o jūros vandens temperatūra – maloni, bet maudynėms ši vasara kol kas nedraugiška – jūra arba duobėta, arba per daug banguoja, todėl maudytis dažniau draudžiama, nei leidžiama. Bet yra išeičių, sako specialistai.
Raudona vėliava – kone kasdien
Šalia užrašo „Maudytis draudžiama“ mama su dviem vaikais brenda į jūrą. Pati lyg ir nenorėtų, tačiau mažamečių nenulaikysi – bangos kaip tik tokios, kad vaikams būtų smagu per jas šokinėti. Keturračiu atbirbia gelbėtojas ir mandagiai paprašo tuoj pat lipti iš jūros. Toks vaizdelis šią vasarą – įprastas.
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas jau pavargo aiškinti, kodėl negalima maudytis, kai tvieskia saulė, o bangos, atrodo, tik vaikus gali pagąsdinti.
„Sako, kad aš tingiu dirbti, ir todėl taip nusprendžiu. Bet, patikėkite, kai raudona vėliava – mums darbo dar daugiau“, – 15min ketvirtadienį kalbėjo J.Pirožnikas, žvelgdamas į draudžiamais ženklais nusėtą pakrantę. Per garsiakalbį balsas vis kartojo – maudytis draudžiama, gresia bauda.
Poilsiautojai jau niurna. „Atvykome savaitei į Palangą, o iš jų tik dvi ar tris dienas galima buvo maudytis. Ar tai normalu? Oru nesiskundžiu, bet ką veikti, kai net maudytis negalima“, – piktinosi šalia Palangos tilto sutikta poilsiautoja Janina, juokais pasiskundusi, kad net moterų paplūdimyje negalinti laisvai murktelti į vandenį. Tiesa, trečiadienį dar buvo galima išsimaudyti, tačiau vakare vėl atsirado draudžiančių ženklų.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia
Tad ką daryti, kai pašiauštos bangos neleidžia poilsiautojams išsimaudyti? Reikia statyti bangolaužius, panašiai kaip Turkijos ar Graikijos kurortuose, sako kai kurie specialistai.
„Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – tokių bangolaužių yra ir Kaliningrade“, – sako vienas idėjos šalininkų jūrų kapitonas Sigitas Šileris, tokių bangolaužių matęs ir Bornholmo saloje.
Pastačius vieną kitą bangolaužį ar rifą, poilsiautojai tam tikrame ruože galėtų maudytis nieko nebijodami – bangų čia beveik nebūtų. Taip problemą išsprendė kai kurie Pietų kurortai, tiesa, tai daugiausia privačios investicijos.
Jūrų kapitonui pritaria ir gelbėtojų vadas J.Pirožnikas – tokie bangolaužiai būtų gera išeitis vėjuotomis dienomis. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos vicepirmininkas Vytautas Saulėnas irgi sutinka – ramus užutekis būtų gera išeitis. Bet visi vieningai sako – Lietuvoje to greičiausiai niekada nebus.
Trukdytų grožėtis jūra?
Nors bangolaužių idėją Palangoje S.Šileris ir palaiko, tačiau pats abejoja, ar kada nors jie kurorte atsiras.
„Vieniems patiks tai, kitiems – ne. Kai kas skųsis sugadintu vaizdu, o aplinkosaugininkai tikrai bus prieš“, – įsitikinęs jūrų kapitonas, jau seniai besidomintis bangolaužių statybos klausimais Lietuvoje. Bet jis nemano, kad tai būtų labai brangus projektas.
„Jų pristatyta Vokietijoje, Kaliningrade. Tai nėra labai brangus dalykas“, – sako jis. Be to, bangolaužiai spręstų dar vieną kasmetinę problemą – smėlio „vagysčių“. Baltijos jūros paplūdimiai kasmet netenka daug smėlio, po to savivaldybei tenka investuoti į jo atvežimą. Ir tai kasmet kainuoja.
V.Saulėnas mano, kad tokie objektai trukdys grožėtis Baltija, be to, lietuvių akis nepripratusi prie bangolaužių. Tad vargu ar idėja sulauktų palaikymo, net jei ir visą vasarą būtų draudžiama maudytis Palangoje. Be to, anksčiau atliktos mokslininkų studijos irgi nepalankios tokiems projektams atsirasti.
Siūlo kasti baseinus šalia jūros
O gal yra alternatyvų bangolaužiams? Baseinai su jūros vandeniu, sako S.Šileris. „Jei norime maudytis, kai jūra audringa – statykime baseinus šalia jūros, bet su jūros vandeniu. Ir tegul maudosi, kas nori“, – svarstė jūrų kapitonas.
S.Šileris mato daug pavyzdžių Pietų Europoje, kai šalia jūros esančiuose viešbučiuose įrengti baseinai nestokoja žmonių, kurie kartais ir iki jūros nenueina. Tiesa, tai yra privačios investicijos.
„Ispanijoje, pavyzdžiui, jūros vandens baseinai labai populiarūs, o į jūrą kartais neinama, nes bijomasi atsitrenkti į uolas“, – teigė pašnekovas.
Gelbėtojų vadas siūlo pigesnį variantą
Vyriausiasis Palangos gelbėtojas J.Pirožnikas jau pasiūlė vieną išeitį, kainuojančią daug pigiau nei statyti bangolaižį.
„Šią problemą pasiūlėme spręsti taip: su gelbėjimosi liemenėmis galite maudytis jūroje kad ir dabar, kai draudžiama. Tik šalia centrinės gelbėjimosi stoties“, – 15min sakė jis. Poilsiautojai jau naudojasi šia galimybe – kai kurie atsineša savo liemenes, o kas pageidauja – paskolina gelbėtojai.
„Liemenę Palangoje kiekvienas gali nusipirkti. 30 eurų kainuoja. Ir galit maudytis kiek norite čia“, – sako J.Pirožnikas, užsiminęs, kad užsivilkti jas įtikino ir kai kuriuos politikus Palangos pliaže.
O bangolaužiai? Ar gelbėtojams nebūtų mažiau problemų, jei jie atsirastų? „Aplinkosaugininkai niekada nesutiktų. Be to, kainuotų milijonus eurų. Tad siūlau investuoti į liemenes už pusę milijono ir nereikės bangolaužių“, – kalbėjo Palangos gelbėtojų vadas.