Išgalvoja įmones
Neseniai teko susipažinti su jaunuoliu, kuris prisipažino į ne vieną didelį darbo užmokestį mokančią darbovietę pakliuvęs meluodamas. Istorijas apie darbo patirtį ir kalbas apie save pagražindavo ne tik darbo pokalbiuose, bet ir kūrybingai surašydamas gyvenimo aprašymą (CV).
Sakydama „kūrybingai“, turiu mintyje, meluodamas. Meluodavo jis ir apie įgūdžius, ir apie buvusias darbovietes bei laikotarpį, kurį praleido jose, t. y. nurodydavo ilgesnį, nei būdavo dirbęs iš tiesų.
Jis nebijodavo kai kurių bendrovių pavadinimų net išgalvoti, taip užpildant reikiamų, bet neturimų, įgūdžių spragas. Kaip jis sakė, užtenka sukurti įmonę ir pameluoti apie ten įgytą darbo patirtį, atsižvelgiant į kokią darbo poziciją dabar norima kandidatuoti.
Jis, dar būdamas studentu, yra melavęs ir apie įgytą išsilavinimą, o, kai įmonė paprašė parodyti diplomą, vėl ėmė ieškoti kūrybinio sprendimo. Šis teigė pasiskolinęs tas pačias studijas baigusio draugo diplomą, naudodamasis nuotraukų redagavimo priemonėmis pakeitė jo vardą į savo, ir internetu išsiuntė tokio falsifikuoto diplomo kopiją bendrovei.
Na, o jei per darbo pokalbį jo ko nors paklausia apie buvusias darbovietes ar bando suprasti, kokios tai įmonės ir ką jose teko dirbti, reikia tik pasitikinčiai savimi nupasakoti visą išgalvotą istoriją. Jo pasitikėjimas savimi žmones papirkdavo ir taip daugelyje vietų pavykdavo įsidarbinti.
Tokia situacija personalo atrankos specialistų nestebina.
