„Manome, kad yra įvykdytos sąlygos paskelbti šios reformos pradžią nuo 2021 metų sausio 1 dienos, taikant bendrą 24 Kubos pesų už vieną JAV dolerį kursą“, – per televiziją pareiškė M.Diazas-Canelis, laidoje dalyvaudamas kartu su buvusiu šalies prezidentu ir Komunistų partijos vadovu Rauliu Castro.
Prieš daugelį metų paskelbta ir ne kartą atidėliota reforma siekiama padaryti Kubos ekonomiką prieinamesnę užsienio investuotojams tuo metu, kai koronaviruso pandemija sustabdė taip reikalingus pajamų srautus iš turizmo sektoriaus.
Šis žingsnis „suteiks šaliai geresnes sąlygas pertvarkoms, reikalingoms atnaujinti mūsų ekonominį modelį“, pridūrė prezidentas, tačiau perspėjo, kad reforma netaps „stebuklingu visų problemų sprendimu“.
M.Diazo-Canelio teigimu, valiutos reforma yra „viena sudėtingiausių užduočių“, kuri laukia šalies, slegiamos stiprėjančio JAV embargo, COVID-19 pandemijos ir pasaulinės ekonomikos krizės.
Šis žingsnis, atidėliotas daugelį metų, kol valdžia vis laukė geresnio laiko pokyčiams atlikti, bus žengtas tuo metu, kai, pasak JT Lotynų Amerikos ekonomikos komisijos, Kubos ekonomika šiais metais turėtų susitraukti 8 procentais.
Trūkstant užsienio valiutos, sala turėjo apriboti savo importą, didindama trūkumą ir eiles prie prekybos centrų.
„Iš tiesų tai nėra geriausias ekonominis ir politinis kontekstas, o ekonominės sąlygos yra labai panašios į 10-ojo dešimtmečio pradžią, kai žlugo Sovietų Sąjunga“, – teigė Kubos ekonomistas Pavelas Vidalas iš Popiežiaus Ksavero universiteto Kolumbijoje.
„Tačiau būtent dėl šios priežasties reikia giliau ir greičiau žengti į priekį vykdant reformas“, – pridūrė jis.
Reforma panaikins konvertuojamą pesą, arba CUC, sukurtą 1994 metais ir susietą su JAV doleriu.
Po reformos liks tik Kubos pesas arba CUP, kurio vertė yra 24 kartus mažesnė.
