Jos numato didesnius pagrindinius mokesčius už prekių ženklus, kelis naujus mokesčius, taip pat sumažintus nepagrindinius, su ženklų registravimu susijusius mokesčius.
Liberalai Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad mokesčių padidinimas yra „gana ženklus“, o Viktorija Čmilytė–Nielsen mano, kad nauji tarifai gali turėti neigiamos įtakos verslui.
Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Stasys Šebaras pabrėžė, kad šie mokesčiai yra už paslaugas.
„Čia yra už tai, kai registruojami prekių ženklai, už tą paslaugą yra suskaičiuota, kokie turi būti mokėjimai tų ūkio subjektų arba fizinių asmenų, kurie nori įsiregistruoti“, – teigė jis.
Pavyzdžiui, už paraišką įregistruoti prekių ženklą arba jo galiojimo pratęsimą teks sumokėti po 180 eurų, (dabar – 69 eurai), apeliacijos mokestis sieks 60 eurų (34 eurai), protesto – 160 eurų (92 eurai), o skubios ekspertizės – 150 eurų. Papildomai teks mokėti 34-40 eurų, kai registruojama daugiau nei viena prekė ar paslauga.
Be to, nuo 115 iki 80 eurų sumažintas mokestis už teisės į ženklą perdavimo registravimą.
Numatyta, kad mokestis už ženklo registracijos galiojimo pratęsimą turi būti sumokėtas per dukart trumpesnį laiką – per paskutinius šešis ženklo galiojimo mėnesius.
Valstybinio patentų biuro skaičiavimais, vidutinės vieno ženklo administravimo išlaidos pernai buvo apie 300 eurų.
Lietuvoje, mokesčių už prekių ženklų registravimą sistema ir dydžiai nebuvo peržiūrėti nuo 2001 metų liepos.
