Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nuo skerdikų iki grybų augintojų: kokių specialistų trūksta Lietuvoje?

Užimtumo tarnyba paskelbė profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą kitiems metams. Šis sąrašas Lietuvos dabdaviams leidžia lengviau įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Tad, kokių profesijų atstovų Lietuvos įmonėms teks ieškoti užsienyje?
Grybai
Grybai / 123RF.com nuotr.

Sąrašas sudarytas grupuojant profesijas pagal ekonominės veiklos rūšis. Jame atsidūrė 175 profesijos.

Panagrinėjus sąrašą, matyti, kad statybų sektoriaus atstovų gretas reikėtų papildyti plataus profilio statybininkais, katilų ir vamzdžių izoliuotojais, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų šaltkalviais, kitais kvalifikuotais darbininkais.

Pramonės sektorius kitąmet pritrūks stalių, mezgėjų, siūlų verpalų verpėjų, mėsininkų, dešrų gamintojų, skerdikų, farmacijos gaminių gamybos mašinų operatorių ir daug kitų specialistų.

Paslaugų sektoriui trūks elektroninių traukinių mašinistų, autobusų ar troleibusų vairuotojų, kitų specialistų.

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektorius jaučia poreikį į savo gretas įsileisti daugiau kvalifikuotų šiltnamio darbininkų, grybų augintojų, melžimo įrangos operatorių ir kitų darbininkų iš trečiųjų šalių.

„Dėl pasikeitusių teisės aktų nuostatų šį sąrašą rengiame vieną kartą per metus, kai iki 2021 metų net du kartus jis būdavo peržiūrimas ir atnaujinamas. Tai sumažino administracinę naštą darbdaviams, palengvino užsieniečių įdarbinimo procedūras tuo atveju, kai reikalingo darbuotojo darbdaviams nepavyksta rasti Lietuvoje“, – sako Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas

VISĄ SĄRAŠĄ RASITE ČIA.

Konkuruoja su užsienio atlyginimais

Specialistų paieškos portalo CVMarket.lt rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė 15min teigė, kad tokios profesijos kaip įvairūs statybos specialistai, elektrikai, suvirintojai, šaltkalviai, klojėjai ir montuotojai – išties šiuo metu trūkstamos pozicijos.

„Jų yra nuolatos ieškoma, tačiau darbdaviai konkuruoja su užsienio darbdaviais. Nepaisant to, kad atlyginimai šiems specialistams Lietuvoje nėra patys mažiausi, jie kol kas neprilygsta užsienyje siūlomiems atlyginimams. Pastebime, kad turime nemažai darbo pasiūlymų šiems darbuotojams užsienyje. Taip pat nuolatos ieškomi įvairūs vairuotojai – kandidatų pasirinkimą lemia įmonės patrauklumas, darbo valandos, užmokestis, transporto kokybė ir pan.“, – sako R.Tatarėlytė.

Pasak jos, ieškoma ir gamybos darbuotojų, tačiau sėkmę prisivilioti tinkamą kandidatą šioje srityje lemia ne tik alga, bet ir darbo vieta.

„Jeigu darbdavys siūlo didesnį nei vidutinį toje srityje atlyginimą bei įmonė yra įsikūrusi patogiai pasiekiamoje vietoje, kandidatų būna šiek tiek daugiau“, – atkreipia dėmesį R.Tatarėlytė.

Pasak jos, darbo pasiūlymų melžimo įrangos operatoriams, medkirčiams, skerdikams ir kitiems panašiems žemės ūkio ar miškininkystės specialistams turima retai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apdirbama skerdiena
AFP/„Scanpix“ nuotr./Apdirbama skerdiena

„Galbūt šios pozicijos dažniau užpildomos per Užimtumo tarnybą, pažintis, todėl pakomentuoti sunku. CV šioms pozicijoms taip pat nėra kuriami, dažniau susitinkama su kandidatu gyvai ar pakalbinama telefonu. Taip pat neretai žemės ūkio darbuotojai išvyksta padirbėti į užsienį dėl patrauklesnių uždarbių“, – pastebi ji.

R.Tatarėlytės teigimu, jai iš darbdavių žinoma, kad nuolat trūksta virėjų ir siuvėjų.

„Jų darbas (ypač siuvėjų) yra pakankamai sunkus, atlyginimai nėra didžiausi rinkoje, tad pastebime iš CV, kad šios specialybės atstovai ne retai pasirenka kitokio tipo darbus“, – teigia R.Tatarėlytė.

Jai antrina ir CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

„Trūkstamų profesijų sąraše vieni mažiausių atlyginimų yra tekstilės srityje – sukirpėjų, siuvėjų – vidutiniškai apie 600 Eur į rankas dydžio atlyginimas, žemės ūkio darbininkų – apie 640 Eur, o štai suvirintojų atlyginimai (iš šio sąrašo) yra vieni aukščiausių – apie 1400 Eur į rankas“, – sako R.Karavaitienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Rita Karavaitienė
Asmeninio archyvo nuotr./Rita Karavaitienė

Anot jos, štai pramonės/gamybos srityje dirba daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų, tai – viena didžiausių Lietuvos ekonominių veiklos sričių.

„Šioje srityje, Statistikos departamento duomenimis, yra vienas didžiausių laisvų darbo vietų skaičius, o įmonės susiduria su dideliu darbuotojų trūkumu. Gamyboje/pramonėje būtų lengviau integruoti iš kitų šalių atvykstančius darbuotojus, nes darbo pobūdis nereikalauja puikių lietuvių kalbos žinių, kai, tarkime, finansų srityje lietuvių kalbos žinių trūkumas jau būtų didelis kvalifikacinis trūkumas“, – pastebi R.Karavaitienė.

Pasak jos, transporto srityje šiuo metu yra didžiausias, palyginus su kitomis sritimis, laisvų darbo vietų kiekis, taigi užsieniečių įdarbinimas, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, padėtų spręsti ilgalaikį šios srities darbuotojų trūkumą.

Statybos srityje, pastebi R.Karavaitienė, taip pat yra didelis laisvų darbo vietų kiekis, ne ką mažiau laisvų darbo vietų yra ir medicinos, bei IT srityse.

Daugybėje sričių trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Apskritai, pasak R.Karavaitienės, Lietuvos nedarbo lygis šiuo metu vienas žemiausių, užimtumas – vienas didžiausių, tačiau daugybėje sričių trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o paklausa gerokai prasilenkia su pasiūla.

Daugiausiai laisvų darbo vietų yra transporto, gamybos, prekybos, statybos, žmonių sveikatos priežiūros, informacijos ir ryšių srityse, tuo tarpu daugiausiai kandidatų dėmesio sulaukia visiškai kitų sričių darbo pasiūlymai, pavyzdžiui, rinkodaros, viešųjų ryšių, žmogiškųjų išteklių ir pan.

„Atsižvelgiant į ekonominių veiklos sričių dydį, laisvų darbo vietų kiekį, bei užsieniečių integravimo galimybes (pvz. kalbos reikalavimus, specifinius profesinius reikalavimus) į tam tikrą sritį, siūlomo atlygio konkurencingumą, trūkstamų profesijų sąrašas iš esmės atitinka rinkos poreikius ir galimybes“, – sako R.Karavaitienė.

Kai kurių profesijų nebeliko

Trūkstamų profesijų sąraše nebeliko 56 profesijų iš 2022 metų (iš viso buvo 163 profesijos) – pavyzdžiui, ugniai atsparių plytų mūrininko, grūdintojo ugnimi, pastolininko, kelių remontininko, asfaltuotojo, tinkuotojo dekoratyviuoju tinku, išorinio tinko tinkuotojo, katilų ir vamzdžių termoizoliacijos įrengėjo, termoizoliacijos įrengėjo, hidroizoliacijos įrengėjo, laivo vamzdyno įrengėjo, nuotakyno montuotojo, vamzdyno klojėjas sujungėjo, pramonės gaminių dažytojo, metalo gręžėjo, metalo pjovimo staklių operatoriaus ir kt.

Naujasis sąrašas pasipildė 75 profesijomis, kurių nebuvo šiais metais (žr. lentelę žemiau).

Užimtumo tarnyba, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, kiekvienais metais rengia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kad šalies darbdaviai lengviau galėtų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.

Pagal šį sąrašą nustatomos kvotos dydis šalies ūkio sektorių atitinkamoms profesijoms, kurį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

„Tokiu atveju Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties ir išduoti leidimo dirbti, jei nėra pasibaigusi nustatyta kvota sąraše, ir darbdaviai nurodytas profesijas turinčius užsieniečius gali įdarbinti supaprastinta tvarka“, – 15min komentavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Išnaudojus kvotą, trūkstamas profesijas turinčius užsieniečius darbdaviai gali ir toliau įdarbinti, tik tokiu atveju taikoma bendra teisės aktuose nustatyta tvarka. Jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų dokumentą, leidžiantį užsieniečiui dirbti Lietuvoje – leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?