Esmė ne tik tai, kad praėjusiais metais jie dosniai leido pinigus menkai žinomų, naujai įsteigtų įmonių, kurios dar turi parodyti, ką sugeba (jau net nekalbant apie pelną) akcijoms. Esmė ta, kad pandemijos metu, atrodo, kiekvieną brangų pirkinį pradėta priskirti vadinamojo alternatyviojo turto klasei.
Užuot stumdęsi alkūnėmis, kad rezervuotų staliuką naujausiame Marcuso Samuelssono ir Jeano-Georgeso Vongerichteno restorane ar dalyvavę karuose dėl prabangių apartamentų prestižiniuose rajonuose, turtuoliai dabar lenktyniauja elektroninėse parduotuvėse pirkdami juvelyriką, laikrodžius, baldus, sportinės kortelės, senovinius automobilius, riboto leidimo „Nike“ sportbačius ir kripto meno kūrinius.
Taigi – eilės prie duonos ilgėja, o „Birkin“ rankinės brangsta.
Nemažai mažmenininkų nesutiko kalbėtis apie šią tendenciją ir teigė, kad augančios turtinės nelygybės metu jie nenori būti rekordininkai ir girtis beveik išparduotais 90 000 JAV dolerių kainuojančiais auskarais.
