UAB „Muzikos ekspresas“ nuo 1995 m. prekiauja profesionalia studijų, koncertų salių muzikos įranga ir sprendimais. Įmonės direktorius Liudas Vaštakas neslepia – į Rytus keliavo didžioji dalis įmonės produkcijos, tačiau dėl Lietuvos institucijų sprendimų jo verslas itin susitraukė ir biudžetas neteko pajamų.
Po visų šitų reikalų aš noriu visus savo verslus uždaryti ir išvažiuoti iš čia velniop, – teigia L.Vaštakas.
Kaip ir kitiems Rusijoje ir Baltarusijoje prekiaujantiems verslininkams, čia karts nuo karto kyla sunkumų dėl vietos rinkų niuansų. Verslininkas tikina, kad Rusijai ir Baltarusijai talkina Lietuvos institucijos.
Baltarusių skirta bauda neabejojama
2012 m. „Muzikos ekspresas“ pasirašė sutartį su valstybine Baltarusijos bendrove „Respublikiniai rūmai“ („Dvorec Respubliki“), kuriame pasirodymus atlieka ir prezidentinis orkestras. Šiai įmonei „Muzikos ekspresas“ pardavė apie 400 tūkst. JAV dolerių kainuojantį mikšerinį pultą „Midas XL8“, pagamintą Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau netrukus pasipylė skundai dėl atskirų komponentų trūkumų, penkiais atvejais juos pavėluota pašalinti nuo 2 iki 18 kalendorinių dienų.
„Dabar mes turime teismą su baltarusiais. Ir teismas prezidentinis, ir užsakovas, tad mes teisiamės tarsi tiesiogiai su Aliaksandru Lukašenka, nes teismas atstovauja jo interesams“, – sako L.Vaštakas.
Anot jo, teismui nurodyti trūkumai neturėjo įtakos įrangos veiklai, kadangi „užsidegdavo ar užgesdavo kokia lemputė“, todėl užsakovas neturėjo patirti kokių nuostolių. Tačiau „Muzikos ekspresas“ pradžioje sulaukė reikalavimo atlyginti 13 tūkst. JAV dolerių žalą, o vėliau teismas priteisė 10 tūkst. JAV dolerių.
Verslininkas dėl pagalbos kreipėsi ir į Teisingumo ministeriją, nurodydamas, kad įmonė aktyviai stengėsi visus trūkumus ištaisyti, ir vėlavimai kilo ne dėl jos kaltės – įrangos gamintoja įsikūrusi Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau Teisingumo ministerijos atsakymas buvo lakoniškas – ši negalinti daryti įtakos Baltarusijos teismo priimamiems sprendimams, negali vertinti jų priimtų sprendimų. Ministerija pasiūlė gintis teisiškai Baltarusijoje, tuo tarpu Lietuvoje baltarusių sprendimai – vykdomi, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas (LAT), taip ir buvo padaryta šiuo atveju.
Lietuvių institucijos kaltina nuolankumu
L.Vaštakas dievagojasi, kad būtų nukentėjęs ir dar labiau, nes užsakovė bandė reikalauti ir 60 tūkst. eurų, tačiau tokia galimybė netgi nebuvo įrašyta sutartyje.
„Mūsų advokatai buvo nuėję į tuos teismus, tai ten kažkokia parodija tų teismų. Pasikalbėjo, pabuvo 5 minutes, sako jiems, ar tiek bus gerai, ir baigta. Ne tame esmė, to buvo galima tikėtis. Mane labiausiai nuliūdino tai, kaip žiūri mūsų valdžia“, – sako jis.
Verslininkas piktinasi, kad į Baltarusiją iš Lietuvos nuolat lekia strėlės dėl Astravo atominės elektrinės, žmogaus teisių ir kitų pažeidimų, tačiau Lietuvos institucijos klusniai vykdo Baltarusijos teismų sprendimus.
„Mes mokame mokesčius, išlaikom visą šitą reikalą, o jie paprasčiausiai kaip tas plojantis puodas, nusiplauna rankas, darykit ką norit, ne mūsų reikalas. Kai tik Baltarusijos teismas priima sprendimą, jie atsiunčia LAT savo sprendimą, o LAT iškart atiduoda Lietuvos antstoliams, jie blokuoja mūsų sąskaitą, nusirašo pinigus, pasiima savo procentą ir siunčia pinigus į Baltarusiją. Aišku, mes čia viską patys susimokėsim“, – sako L.Vaštakas.
Jis stebisi, kad Lietuvoje nėra vertinama, kokiu pagrindu buvo priimti nutarimai.
„Jie visi pinigus pasiėmė ir nebesvarbu. Baltarusija gauna savo valiutą. Jei mes Lietuvoje negalime tikėtis jokio teisingumo, tai ką ten kalbėti apie Baltarusiją. Kam reikalinga Teisingumo ministerija, jei jokio teisingumo nevykdo, o yra tam, kad tik pati save išsilaikytų, – piktinosi L.Vaštakas. – Ir jei čia mes būtume pirmi – mes ne pirmi tokie jau.“
Verslininkas guodžiasi, kad baltarusiams už lempučių mirksėjimą skaičiuojant baudas tikėjosi, kad galės apsiginti Lietuvoje.
„Ta įranga atidirbo visą garantinį periodą, iš savo pusės viską padarėm. Kad lemputė užsidegė ir po to užgeso, garsui jokios įtakos nepadarė. Galvojau, na, tegul skaičiuoja tas baudas, juk mes esam šalis, kuri turi kažkokią logiką. Tai gerai, kad priskaičiavo ne milijoną, nes Lietuvos teismas ir tą leistų pasiimti – ką baltarusiai įsako Lietuvos teismui, tą jie ir padaro“, – stebisi L.Vaštakas.
Jis nesupranta, už ką Lietuvoje moka mokesčius – „gal tada ir mokesčius mokėkime Baltarusijai, jei tik klusniai viską vykdome“.
„Po visų šitų reikalų aš noriu visus savo verslus uždaryti ir išvažiuoti iš čia velniop. Kam man mokėti mokesčius valstybei, kuri manęs niekaip negina – nei ji man duoda darbo, nei man ji duoda galimybių dirbti, nei ji mane prieš kažką užstoja. Netgi pati deklaruoja, kad Baltarusija yra tokia ar anokia, nedemokratinė, visi teismai aišku kam dirba. O mūsų lietuviai demokratai vykdo visus jų nurodymus. Tai mes esam Baltarusijos vasalai?“ – pykčio neslepia L.Vaštakas.
Teisingumo ministerija: LAT sprendimai formalūs
Kalbinti institucijų atstovai tarsi patvirtina verslininko versiją – iš tiesų teismai nesigilina į užsienio valstybių sprendimų turinį. Tad jei Baltarusijoje gavai milijono eurų baudą – teks susimokėti Lietuvoje.
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius 15min tikino, kad jei civilinė byla nagrinėjama Baltarusijoje, joje atsakovė ir turėtų ginti savo teises, o Lietuvoje apeliacinio teismo sprendimai – formalūs.
„Baltarusijos teismo sprendimą pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas. Bet jau yra susiformavusi tokia teismų praktika, LAT žiūri į tokių sprendimų pripažinimą iš formalios pusės – ar nebuvo pažeistos kažkokios taisyklės, kažkokie reikalavimai, jis nesigilina į ginčo esmę. Taigi tas Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimas Lietuvoje yra toks pakankamai formalus“, – verslininko abejones patvirtina A.Kutrevičius.
Anot ministerijos atstovo, verslininkai turėtų ginčyti Baltarusijos teismo sprendimus Baltarusijoje, samdytis ten advokatus.
„Geriausia išeitis būtų samdytis Baltarusijoje praktikuojantį advokatą, kuris atstovautų Lietuvos įmonės interesams. Ir tuomet advokatas kreiptųsi į teismą, kadangi jis yra tos įmonės atstovas ir, manau, tokių problemų nebūtų“, – sprendimą siūlo A.Kutrevičius.
Jis pripažįsta, kad kai LAT pripažįsta civilines bylas galiojančiomis Lietuvoje, ieškovai gali kreiptis į šalies antstolius ir išieškoti reikiamą sumą.
„Aš tų verslininkų vietoje būčiau samdęsis advokatą Baltarusijoje. Nes vis tiek čia yra toks civilinis ginčas, tie verslininkai, aš 99 proc. garantuoju, kad jie tikrai neišmano nei Baltarusijos civilinio kodekso, nei civilinio proceso kodekso, nei kitų Baltarusijos įstatymų“, – sako Teisingumo ministerijos atstovas.
Tuo pačiu jis pats sau prieštarauja ir vadina Baltarusijos teisinę ir ekonominę sistemą nesaugia.
„Kiek aš esu skaitęs, būtent dėl to investuotojai labai rezervuotai žiūri į Baltarusiją ir stengiasi turėti kuo mažiau reikalų“, – sako jis ir priduria, kad verslininkai turėtų įvertinti riziką, kylančią šalyje.
Lietuvos apeliacinis teismas tikrinti turinio negali
Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) Teismų praktikos skyriaus vyriausiasis specialistas (teisininkas) Remigijus Jokubauskas patvirtino, kad LAT nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Jie gali būti vykdomi tik po LAT pripažinimo.
Tačiau LAT gali atsisakyti sprendimą pripažinti tik Civilinio proceso kodekse numatytais pagrindais: jei sprendimas valstybėje, kurioje priimtas, nėra įsiteisėjęs, byla priskirtina išimtinai Lietuvos teismų kompetencijai, jei atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos iškėlimą ir nebuvo sudarytos tinkamo atstovavimo galimybės, jei prieštarauja Lietuvos teismų sprendimams ar Konstitucijai, ir pan.
LAT negali nagrinėti užsienio teismo sprendimo turinio, nes tai prieštarauja bendrajam privatinės tarptautinės teisės principui.
„LAT negali nagrinėti užsienio teismo sprendimo turinio, nes tai prieštarauja bendrajam privatinės tarptautinės teisės principui dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo“, – pažymi R.Jokubauskas ir akcentuoja, kad užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas, tai apibrėžta ir Niujorko konvencijoje.
Tad pripažįstant teismo ar arbitražo sprendimą, nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
„Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra – tai patikrinimas, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų, sprendžiant šį klausimą, negali būti iš naujo nustatomi bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas“, – sako R.Jokubauskas.
Numatyta, kad dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo sprendžia vienas LAT teisėjas, o jei byla sudėtinga – galima trijų teisėjų kolegija. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas kasaciniame teisme.
R.Jokubauskas aiškina, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o jų nesant – sprendimas gali būti nepripažintas dėl jau vardytų priežasčių.
Muitinės departamentą kaltina dirbant Rusijai
Toliau verslininkas L.Vaštakas pasakojo apie prekiavimo su Rusija ypatumus.
„Visos prekės, kurios keliaują į Rusiją, paprastai eina per ofšorines kompanijas – taip dirba visi. Mes irgi pardavinėjome jų ofšorinėms įmonėms įrangą kino teatrams. Mums koks skirtumas, mes čia parduodame legaliai, Lietuvoje sumokame mokesčius“, – sako L.Vaštakas.
Tačiau Rusijos ofšorinės įmonės būdavo skirtos tam, kad perparduotų prekes kitoms Rusijos įmonėms mažesnėmis kainomis ir išvengtų muitų mokesčių. L.Vaštako atsiųsti 2014 m. Rusijos muitinės dokumentai parodo, kad po kelių sandorių Rusijos bendrovės prekes įveždavo į šalį nuo kelių iki keliolikos kartų mažesne nei įsigijimo kaina ir taip vengdavo muitų.
„Kaip jie Rusijai moka mokesčius, mums mažai rūpi, teisingai? Juo labiau, kad tai nėra valstybė, kuri musų atžvilgiu būtų labai draugiška. Dabar vieną dieną mūsų užsakovai Rusijoje sako – pas mus situacija bloga, mus sodina į kalėjimus, mums čia prirašė šimtus tūkstančių baudų, visa kita. Klausiu, kas atsitiko? Sako – tai jūs visą informaciją apie mūsų veiklą Lietuvoje atidavėte“, – teigia L.Vaštakas.
Jis buvo priblokštas, kad Lietuvos muitinės departamentas Rusijai teikė visą informaciją – ne tik tiesioginius pardavimo sandorius, bet netgi tai, kaip įranga buvo perkama Vokietijoje. Tai matyti Rusijos muitinės tyrimo dokumentuose.
„Mūsų muitinės departamentas su VMI ir visais kitais pateikia visą informaciją Rusijos mokesčių inspekcijai apie visus sandorius, kurie vyksta Lietuvos teritorijoje, muitinės terminale. Tuo pačiu jie prisidengia tuo, kad pas mus yra tarptautiniai susitarimai. Sakau, palaukit, o rusai laikosi tarptautinių susitarimų? Jūs gavot Medininkų muitinės nusikaltėlį? Estai ir latviai Rusijai nieko neduoda apie sandorius, kas vyksta Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai atiduoda viską absoliučiai. Netgi mūsų kainos, kuriomis mes pirkome iš Vokietijos, Anglijos, už kiek atsivežėm čia, jie ir tą informaciją atidavė rusams“, – širsta L.Vaštakas.
Lietuva kenkia pati sau?
Jis neslepia, kad Rusijoje užsakovai elgėsi nesąžiningai ir mokesčių vengdavo, tačiau, pasak jo, taip prekiauja visa Rusija, ir Lietuvos teisėsauga neturėtų rūpintis Rusijos biudžetu.
Mūsų Muitinės departamente yra atskiras skyrius, kuris dirba Rusijai ir rašo apie visus sandorius, kurie čia vyksta, ir teikia informaciją Rusijos mokesčių administratoriams.
„Aš suprantu, kad jie sukčiauja prieš savo mokesčių inspekciją. Bet iš mūsų pusės, tai jie silpnina Rusijos ekonomiką – strategiškai šiuo atveju yra gerai, ar ne? O mes Lietuvoje mokesčius sumokame ir stipriname savo ekonomiką, tai irgi gerai, ar ne? Bet mūsų Muitinės departamente yra atskiras skyrius, kuris dirba Rusijai ir rašo apie visus sandorius, kurie čia vyksta, ir teikia informaciją Rusijos mokesčių administratoriams. Jie gelbėja Rusijos ekonomiką, skandindami Lietuvos ekonomiką ir darydami gerą darbą Rusijai“, – sako L.Vaštakas.
Jis teigia, kad ši situacija įvyko Rusijos įvesto embargo įvairiems produktams kontekste.
„Aišku, mes tų klientų netekome, mūsų atsisakė. Jie, aišku, bankrutavo ir nutraukė su mumis visus santykius. O Lietuva neteko mokesčių. Mūsų kompanija nukentėjo dėl to, kad mes netekom užsakovo ir dėl to mūsų apyvartos nukrito. Dabar į biudžetą pinigų nebeįkrenta, pernai buvo nuostolis. Ačiū mūsų valdžiai“, – sako L.Vaštakas.
Jis muitinės pareigūnus vadina „Rusijos patriotais“ ir širsta, kad iš gerų norų išeina taip, kad skandinamas Lietuviškas verslas, žlugdomi partneriai Rusijoje ir papildomas Rusijos biudžetas.
„Ten viskas yra korumpuota ir niekas niekada nežino, iš kurios pusės vėjas papūs. Korupcines schemas sukuria ne kas kitas, kaip jų valdžia. O mūsų muitinė su visom Lietuvos tarnybom, kurioms mokame mokesčius, visada bučiuoja į užpakalį“, – tikina L.Vaštakas.
Jis skaičiuoja, kad į Rusiją keliavo 70-80 proc. „Muzikos ekspreso“ pardavimų, dabar bendrovė jų neteko.
„Jie taip uoliai vykdo nurodymus iš Rusijos, kad uoliau negali būti. Man labai liūdna. Aš jaučiuosi visiškai nekaip, tokia depresija puola. Aš nematau visiškai jokios prasmės, kodėl čia turėčiau mokėti mokesčius. Visi oficialūs veiksmai – tarsi mūsų valdžios vyrų galvos skausmas yra Rusijos ekonomika. Tai gal jie iš ten atlyginimus gauna?“, – apgailestauja L.Vaštakas.
Jis tikina, kad šis atvejis ne vienintelis – muitinė informaciją apie sandorius Rusijai teikia nuolat.
„Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas negavo labai daug milijonų eurų pajamų. Bet taip prekiauja visa Rusija. Mes bandėme daryti taip vadinamą baltą išmuitinimą, tai mums muitinėje buvo pasakyta, ką jūs čia kankinatės, mes jums krovinį palaikysime tris mėnesius ir grąžinsime atgal, ir dar baudas išrašysim, nekniskit čia mums proto ir nedarykit perversmų“, – sako L.Vaštakas.
Muitinė: bendradarbiavimas yra abipusis
Lietuvos muitinės departamentas savo komentare 15min paaiškino, kad bendradarbiavimas su Rusija yra abipusis ir vyksta vadovaujantis Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimu.
„Bendradarbiaujama susirašinėjant oficialiais raštais – vadinamieji administracinės pagalbos prašymai – tarp Muitinės departamento įgaliotų asmenų ir Rusijos federalinės muitinės tarnybos įgaliotų asmenų“, – aiškina Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Šarūnas Ramanauskas.
Jei bendradarbiavimo objektas yra kriminalinės žvalgybos tyrimas – bendradarbiaujama pagal teisinės pagalbos prašymus, kuriuos gauna ir į kuriuos atsako Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Š.Ramanauskas patikslino, kad ir Lietuvos muitinė turi galimybę siųsti paklausimus Rusijos federacijai ir gauti atsakymus.
Per 2016 m. Rusija į Lietuvą kreipėsi 204 kartus, o Lietuva Rusijai išsiuntė 93 užklausas.
„Bendradarbiavimas reikalingas palaikant sąžiningą tarptautinę prekybą, sudarant vienodas konkurencijos sąlygas ir išaiškinant muitų teisės aktų pažeidimus, daromus Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje“, – sako Š.Ramanauskas.
