Stebėti savo pinigų judėjimą būtina
„Asmeninio biudžeto įvertinimas ir išlaidų stebėjimas – mūsų finansinės
sveikatos tyrimas“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė ir priduria, kad gebėjimas skaičiuoti ir tinkamai valdyti savo pinigus yra būtinas kiekvienam iš mūsų. Klausiate kodėl? Tam, kad valdytume savo kasdienybę. Jos teigimu, pinigai yra neatsiejama mūsų kokybiško gyvenimo dalis, todėl norime to ar ne, skaičiuoti juos turime nuolat.
Pirmiausia tam, kad galėtume reaguoti, žinoti, ką galime ir ko negalime sau leisti, kad galėtume planuoti ateities veiksmus ir išlaidas. „Žinodami savo nuolatinius įsipareigojimus – būsto išlaikymo išlaidas, paskolų įmokų dydžius ir t.t., galime dėlioti visas kitas mūsų finansines galimybes. Žinodami savo realią finansinę situaciją, galime daryti jai poveikį, kažką keisti“, – dėsto asmeninių finansų ekspertė.
Banko atstovės nuomone, aklas pinigų valdymas nėra tvarus ir nesuteikia žmogui saugumo. Tuo tarpu savo pinigus suvaldantis, finansinių rezervų turintis žmogus su tam tikromis baimėmis susitvarko kur kas lengviau – darbo netekimas ar ženklus atlygio sumažėjimas jam kelia mažesnį stresą. „Neatsakingas biudžeto planavimas gali jus ne tik palikti be ilgai lauktų atostogų, bet ir pastūmėti į skolas“, – apie galimas pasekmes įspėja O.Bložienė.
Iš klaidų mokytis ne visada gerai
Pašnekovė pastebi, kad lietuviai nėra linkę daug dėmesio skirti biudžeto valdymui. „Mėnesio, metų biudžeto, bendrų šeimos finansinių taisyklių nustatymas nėra dažnas reiškinys mūsų šalyje. Mokomės, bet dar nesame labai pažengę. Atliktos apklausos parodo, kad dažnai lietuviai finansus mokosi valdyti iš savo asmeninės patirties ir padarytų klaidų. Tai tikrai nėra geriausias būdas“, – finansinį lietuvio portretą piešia specialistė. Kodėl tokia praktika ydinga ir ką mes galime padaryti?
Pasak jos, finansų valdymas šiandien yra labai lengvas ir tuo pačiu labai komplikuotas procesas. „Šiandien investuoti galima į bet ką, nebūtina net tartis su specialistu. Jei apie tai niekada nesi skaitęs ir domėjęsis, padariniai gali būti dramatiški. Tai liečia ir skolinimąsi – šiandien pasiskolinti galima labai lengvai, dažnu atveju net nebereikia eiti į banką. Jei nesigilini į sąlygas, sprendimą priimsi spontaniškai, tai gali kainuoti labai brangiai. Kasdienių įgūdžių jau nebepakanka, o neturint teorinių žinių yra labai lengva suklysti“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Priemonę pasirinkite patys
Paklausta, kokios priemonės asmeninio biudžeto valdymui geriausios, O.Bložienė sako, kad universalaus patarimo nėra. Mat ir kiekvieno vartotojo pinigų leidimo įpročiai skirtingi – vieni daugiau leidžia grynaisiais, kiti dažniau atsiskaito kortele. Taip pat skiriasi ir technologijų naudojimo įpročiai, įgūdžiai ir netgi pomėgiai – tad kokiu būdu fiksuosite savo pajamas ir išlaidas priklauso nuo jūsų pačių. Vienas paprasčiausių būdų – čekių rinkimas, tačiau dažnai jis baigiasi tuo, kad prisipildžius piniginei visi čekiai atsiduria šiukšlių dėžėje.
„Vieni savo išlaidas stebi e. bankininkystės paskyroje. Kitiems patogiau ant sienos pasikabinti popieriaus lapą ir jame rašyti savo išlaidas, o vėliau jas pats skaičiuoti kalkuliatoriumi. Treti mėgsta išlaidas suvesti į programėlę telefone ir matyti grafikus iš karto. Viskas priklauso nuo žmogaus įpročių, įgūdžių ir pomėgių. Teisingiausio būdo nėra. Kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamiausią būdą. Pasirinktas instrumentas tikrai nelemia, kaip žmogus tvarkosi su savo finansais toliau“, – paaiškina O.Bložienė.
Sudėjus viską į aiškias grupes, reikia stengtis mažinti išlaidas, kurios patenka į grupę „Kita“ ar „Neplanuotos“
Kaip vyksta asmeninių finansinių srautų stebėjimas ir kaip tai susiję su pagerėjusia mūsų finansine padėtimi? Svarbiausias mūsų tikslas – pažiūrėti ir įvertinti mėnesio išlaidas. Asmeninių finansų ekspertė pataria suskirstyti visas savo išlaidas į pagrindines grupes pagal prioritetus: finansiniai įsipareigojimai (paskolos, lizingo įmokos ir t.t.), būsto išlaikymas ir mokesčiai, maistas, transportas.
„Sudėjus viską į aiškias grupes, reikia stengtis mažinti išlaidas, kurios patenka į grupę „Kita“ ar „Neplanuotos“. Kuo mažiau išlaidų pateks į kategoriją „Kita“, tuo lengviau bus analizuoti savo išlaidas. Tokių išlaidų grupių siūlyčiau vengti kuo labiau“, – paaiškina O.Bložienė.
Svarbiausia – tikslas
Vien matyti, kur išleidžiate pinigus nepakanka. Svarbu nusistatyti ir savo finansinius tikslus. Pirmiausia turime sugalvoti tikslą – kam man to reikia? Esu nepatenkintas, nes niekada nesutaupau atostogoms? Esu nepatenkintas, nes kiekvieno mėnesio pabaigoje skaičiuoju pinigus iki kitos algos? Norėčiau sutaupyti didesniam pirkiniui? Kai turime tikslą, paprasčiau planuoti tolimesnius veiksmus.
„Jei sugalvoju, kad man svarbu kitais metais išvykti atostogų, gal galiu pataupyti laisvalaikio ar drabužių sąskaita? Kavos puodelis mieste, kasdien perkami gaivieji gėrimai atrodo labai nekaltai, kol nepamatai kiek tam išleidi per metus. Turint finansinį tikslą, kavai išleidžiama eurą atidėti bus lengviau“, – pavyzdžiais iliustruoja specialistė.
Drastiškai keisti savo įpročių O.Bložienė nerekomenduoja. Geriau pradėti nuo nedidelių smulkmenų: „Nereikia užsibrėžti per daug. Po mėnesio pamatytas efektas savaime gali pakelti motyvaciją. Tai paskatins keisti įpročius“.
„Žmonės dažnai sako, kad taupymui atsidės mėnesio pabaigoje. Visada geriau atsidėti mėnesio pradžioje. Galima padaryti ir periodinį mokėjimą, kad kas savaitę automatiškai nedidelės sumos būtų pervedamos į taupomąjį indėlį. Pinigai bus kaupiami, o žmogus pats nepastebės, kad jų kasdienėms išlaidoms likę kiek mažiau. Padeda nedideli pokyčiai, iš karto atidėti 100 eurų per mėnesį tikrai sudėtinga“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.
