JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pateikė naująjį 3,77 trilijonų dolerių šalies biudžetą 2014 metams. Pagrindinis valdžios tikslas – per artėjantį dešimtmetį 1,8 trilijono dolerių sumažinti JAV biudžeto deficitą. Biudžeto projekte daug dėmesio skiriama sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms. Tai pat keliami mokesčiai didesnes pajamas gaunantiems amerikiečiams.
Skirtingi interesai
Iki 2020 m. mokesčiai padidės 81 proc. šalies gyventojų.
Numatyta daugiau išleisti infrastruktūriniams projektams, vaikų švietimui, civiliniams moksliniams tyrimams. Papildomos investicijos šiose srityse bus daromos perskirstant finansavimą, bet nedidinant biudžeto deficito. „Vyko daug diskusijų, kaip investuoti pakankamai pinigų mūsų augimui, tačiau nedidinti valstybės skolos. Manau, šis biudžetas atsako į šį klausimą“, – sakė B.Obama.
Šiais metais prezidentas biudžeto projektą pateikia vėliau nei ankstesniais metais. Prezidento išlaidų ir mokesčių planas ateinantiems fiskaliniams metams, kurie prasideda spalio 1 dieną, vėluoja jau du mėnesius. Senatas ir Atstovų rūmai siūlė labai skirtingus biudžeto variantus, todėl prezidentui pozicijas derinti teko ilgiau nei įprastai.
B.Obama siekia rasti kompromisą tarp respublikonų, kurie atsisako didinti mokesčius, ir demokratų, kurie nori apsaugoti socialines lengvatas, todėl tikėtina, kad B.Obamos planas neįtiks nei vienai pusei.
Nemokumo pavojus
 |
| JAV prezidentas Barackas Obama |
Baltieji rūmai nori ištrūkti iš dabartinio ciklo, judant iš vienos biudžeto krizės į kitą ir vyriausybei balansuojant ant nemokumo ribos. Tačiau gilus politinis susipriešinimas trukdo priimti reikšmingų nutarimų, kurie padėtų išspręsti didžiulio šalies įsiskolinimo problemą.
Mažai tikėtina, kad Kongresas pradės rimtas diskusijas dėl biudžeto anksčiau nei iki vasaros pradžios, kai vyriausybė vėl susidurs su būtinybe didinti skolinimosi ribą arba susidurti su perspektyva, kad Jungtinės Valstijos pirmąkart taps nepajėgiomis grąžinti savo skolų.
Numatoma daugiau kaip 50 mlrd. litų skirti tokiems infrastruktūros projektams kaip kelių priežiūra, tiltų remontas, oro uostų remontas. Taip pat numatoma sukurti Nacionalinį Infrastruktūros banką, kuriame projektai būtų finansuojami bendrai valstybės ir privataus kapitalo lėšomis.
Lėšos gynybai
B.Obamos biudžeto plane 2014 metams numatoma, kad Vašingtonas atsisakys neseniai įsigaliojusių didelių biudžeto išlaidų karpymų, ypač paveikusių ginkluotąsias pajėgas. Gynybos departamentui finansuoti siūloma skirti 526,6 mlrd. dolerių – 52 mlrd. dolerių daugiau, negu buvo nustatyta, atlikus skaudžius išlaidų karpymus, suplanuotus kaip priemonė, turinti spausti Baltuosius rūmus ir Kongresą siekti susitarimo dėl biudžeto.
Naujame biudžeto plane siūloma skirti 88,5 mlrd. dolerių papildomoms išlaidoms, vykstant karui Afganistane ir B.Obamai sprendžiant dėl JAV kovinių pajėgų išvedimo spartos ateinančiais metais.
Mokesčiai didės daugumai
Pradedamas naudoti naujas būdas infliacijai vertinti, leisiantis sulėtinti socialinių išmokų augimą, kurios JAV „pririštos“ taip pat ir prie šio rodiklio.
Ši pertvarka valstybei leis surinkti daugiau pajamų iš mokesčių, nes daugelis jų skaičiuojami atsižvelgiant į infliacijos lygį. JAV Mokesčių politikos centro duomenimis, iki 2020 m. dėl šio pakeitimo mokesčiai padidės 81 proc. šalies gyventojų. Tuo pat metu į valstybės biudžetą papildomai bus surinkta apie 230 mlrd. dolerių.
Turtingi mokės daugiau
B.Obama siūlo riboti dabar galiojančias mokesčių susigrąžinimo galimybes dideles pajamas gaunantiems JAV piliečiams. Vietoj dabar galimų 39,6 proc., būtų įvestos 28 proc. maksimalios grąžintinos sumos lubos. Per 10 metų tai leistų JAV biudžetą papildomai papildyti 529 mlrd. dolerių.
Taip pat pateiktame projekte sukonkretinta vadinamoji Buffeto taisyklė, kurios pagrindinė mintis – visi gaunantys daugiau kaip milijoną dolerių pajamų per metus turi mokėti mažiausiai 30 proc. mokesčių. Piliečiams ir toliau bus galima iš apmokestinamos sumos išskaičiuoti pinigus, skirtus labdarai. Šis pasiūlymas per 10 metų šalies biudžetą turėtų papildyti 53 mlrd. litų.
Mažiau mokestinių lengvatų
B.Obama siūlo didinti mokesčius cigaretėms ir kitai tabako produkcijai.
Taip pat siūloma riboti pensijas kaupiantiems gyventojams taikomas mokestines lengvatas. Aukštutinė riba, kuriai gali būti paliktos mokestinės lengvatos, bus 205 tūkst. dolerių per metus. Didesnės suma bus apmokestinta pilnai. Tiesa, kol kas tai palies tik 1 proc. kaupiančių asmenų, arba apie 400 tūkst. piliečių. Tačiau išlaikius šią sumą ir įvertinus infliaciją ir ekonomikos atsigavimą per 10 metų šis procentas gali žymiai išaugti. Toks pasiūlymas leis per dešimtmetį surinkti papildomus 9 mlrd. dolerių.
Papildomos biudžeto lėšos numatytos ir mažinant finansavimą sveikatos apsaugos programos „Medicare“ dalyviams ir apkarpant pragyvenimo išlaidų kompensacijas milijonams žmonių, gaunančių Socialinio draudimo pensijas bei išmokas pagal kitas vyriausybės programas.
Viena svarbi pagyvenusių žmonių teisių organizacija trečiadienį pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl planų apkarpyti dvi pagrindines vyriausybės socialines programas. Pats B.Obama yra sakęs, kad jo pasiūlymas apkarpyti planuojamus išmokų didinimus dešimtims milijonų žmonių yra „mažesnis nei optimalus“ ir priimtinas tik tuomet, jeigu respublikonai sutiks tuo pačiu metu padidinti mokesčius turtingiesiems.
Naujas mokestis rūkantiems
B.Obama siūlo didinti mokesčius cigaretėms ir kitai tabako produkcijai. Norima įvesti naują federalinį mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų skirtos švietimui ir vaikų socialinės apsaugos programoms. Tai nebūtų pirmas mokestis rūkaliams. Panašus mokestis įvestas 2009 m. siekiant surinkti lėšų vaikų sveikatos apsaugos programoms.
Dabar siūlomas mokestis cigaretes pabrangintų nuo 0,94 iki 1,95 dolerių. Baltųjų rūmų skaičiavimu, taip pavyktų surinkti papildomus 78,1 mlrd. dolerių.
Bris iš skolų
Bendrai šiais pasiūlymais tikimasi per 10 metų biudžetu deficitą sumažinti 1,8 trilijonų dolerių. 600 mlrd. būtų surinkta įvedus naujus mokesčius, 1,2 trilijono dolerių būtų sutaupyta mažinant valstybės išlaidas: 200 mlrd. iš mažėjančio gynybos programų finansavimo, 400 mlrd. iš mažesnio medicinos sistemos finansavimo ir 600 mlrd. iš kitų sričių – nedarbo išmokų mažinimo ar mažesnio žemės ūkio finansavimo.
B.Obama pabrėžė, kad šis pasiūlymas nėra naujų diskusijų pradžia. „Siūlydamas šį projektą respublikonams padariau ir taip daug nuolaidų“, – sakė jis.
Mažai tikėtina, kad prezidento pasiūlymas bus patvirtintas be jokių pakeitimų, tačiau taip atsitikus, skaičiuojama, kad JAV užsienio skola turėtų sumažėti iki 4,3 trilijonų dolerių.
