Šie du investavimo įrankiai turi panašumų ir skirtumų, todėl verta detaliau juos palyginti.
Kas yra obligacijos?
Obligacijos yra tradicinis investavimo įrankis, kurio pagrindas – skolintis pinigus iš investuotojų perkant obligacijas. Emitentai gali būti valstybės, savivaldybės ar įmonės. Investuotojai uždirba iš kupono, kuris veikia kaip palūkanos, mokamos obligacijų turėtojams. „Obligacijos yra senas investavimo įrankis, todėl anksčiau jos buvo popierinės, o investuotojai fiziniu būdu rinkdavo kuponus. Šiandien tai vyksta daug paprasčiau – pinigai pervedami tiesiogiai į banko sąskaitą“, – aiškina Viktorija Čijunskytė, didžiausios finansinio raštingumo konferencijos „Finansinės laisvės forumo“ bei sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendra įkūrėja.
Obligacijų rūšys yra įvairios: jos gali būti apdraustos arba neapdraustos, su fiksuotomis arba kintamomis palūkanomis, taip pat skirstomos pagal išpirkimo terminus. Svarbu paminėti, kad obligacijų grąža ir rizika priklauso nuo emitento patikimumo. Labiausiai saugios yra valstybių, tokių kaip JAV ar Vokietijos, obligacijos, tačiau jų grąža paprastai yra mažesnė, apie 3–4 proc. „Valstybinės obligacijos yra laikomos labai saugiomis, tačiau jų grąža dažnai vos dengia infliaciją“, – sako V.Čijunskytė.
Nepaisant saugumo, investavimas į obligacijas nėra be rizikos. Investuotojai turi atsižvelgti į kredito riziką, palūkanų normos pokyčius, infliacijos poveikį ir likvidumo riziką. Obligacijas galima įsigyti vertybinių popierių biržose, tokiose kaip Nasdaq, tačiau tam reikia atsidaryti investicinę sąskaitą ir atlikti išsamią analizę.
Kas yra sutelktinis finansavimas?
Sutelktinio finansavimo platformos (SFP) atsirado 2008–2009 metais kaip galimybė mažesniems investuotojams dalyvauti investavimo procese be didelio pradinio kapitalo. Šios platformos leidžia investuoti į verslo projektus ar idėjas, kurias finansuoja daug fizinių ir juridinių asmenų. „Tai ne tik galimybė smulkiesiems investuotojams investuoti į projektus, kurie anksčiau buvo prieinami tik stambiesiems, bet ir pagreitina projektų vystymąsi“, – aiškina V.Čijunskytė.
Investavimas per SFP paprastai susijęs su paskolomis, o investuotojai uždirba palūkanas, kurios siekia nuo 6 iki 15 proc. Investuoti galima nuo mažų sumų – dažnai nuo 50 EUR. Tai leidžia diversifikuoti investicijas ir sumažinti riziką. Be to, SFP siūlo didesnį lankstumą investuojant į trumpalaikius projektus – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. „SFP pranašumas – paprastas investavimo procesas ir mažesni barjerai patekti į rinką, ypač dėl galimybės pradėti su mažomis sumomis“, – teigia V.Čijunskytė.
Obligacijų ir SFP privalumai bei trūkumai
1. Palūkanų grąža ir rizika
Obligacijos ir SFP pasižymi panašiomis grąžomis. Investuojant į obligacijas galima tikėtis nuo 2,5 proc. iki 13 proc. metinių palūkanų, o SFP siūlo 6–15 proc. „Abiejų investavimo būdų rizika yra panaši, ypač jei yra užtikrinimo priemonė, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto hipoteka“, – sako V.Čijunskytė.
Tačiau pagrindinis skirtumas atsiranda kalbant apie nemokumo atvejus. „SFP platformose investuotojai yra atstovaujami pačios platformos, todėl nereikia rūpintis skolos išieškojimu savarankiškai. Tai ypač patogu, nes sumažina laiko ir sąnaudų sąnaudas“, – teigia V.Čijunskytė. Tuo tarpu obligacijų atveju kiekvienas investuotojas turi pats ginti savo interesus, kas gali tapti sudėtinga ir brangu.
2. Investavimo procesas
Obligacijų pirkimas yra sudėtingesnis procesas. Norint investuoti į obligacijas, reikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, atlikti nemažai analizės ir prisiregistruoti biržoje. SFP registracija yra paprastesnė, nes investicijos atliekamos tiesiog per platformą, sudarant paskolos sutartį su projekto vykdytoju. „Investavimas per platformas yra gerokai paprastesnis ir patogesnis mažiesiems investuotojams“, – pabrėžia V.Čijunskytė.
3. Reguliavimas
Nors abu investavimo įrankiai yra reguliuojami, SFP reguliavimas yra mažiau griežtas nei obligacijų. Dėl to SFP siūlo daugiau lankstumo, tačiau reikia kruopščiai įvertinti platformos patikimumą.
4. Investavimo suma ir diversifikacija
Obligacijos dažnai reikalauja didesnių pradinių investicijų – paprastai nuo 1000 EUR, kai kuriose vietose – net nuo 5000 EUR. SFP leidžia investuoti mažesnes sumas, pradedant vos nuo 50 EUR, todėl investuotojai gali lengviau diversifikuoti savo portfelį. „SFP leidžia pasiekti didesnę diversifikaciją net su mažomis sumomis, o tai padeda subalansuoti riziką“, – sako V.Čijunskytė.
Investuojant tiek į obligacijas, tiek per SFP svarbu atsižvelgti į individualius tikslus, rizikos toleranciją ir finansinius išteklius. Obligacijos yra tradicinis ir gana stabilus investavimo būdas, nors reikalauja daugiau kapitalo ir yra sudėtingiau administruojamas. SFP suteikia daugiau lankstumo, mažesnius barjerus investavimui ir paprastesnį valdymą, ypač kai kalbama apie rizikų valdymą ir investavimo sumas.
Apie tai investuotojai kviečiami išgirsti jau lapkričio 28 d. vyksiančioje finansinio raštingumo konferencijoje – Finansinės laisvės forumas. Konferenciją pristato – SEB bankas, informacinis partneris 15min.
Daugiau informacijos čia.
