Seimas prie konservatorės Agnės Bilotaitės pasiūlytų pataisų, kurias priėmus būtų uždrausta pardavinėti skysčius – technologinius, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminius, stipresnius nei 20 proc., iš automobilių, stoginėse, kioskuose ir kituose laikinuose statiniuose, ketina grįžti gegužės mėnesį. A. Bilotaitė skaičiuoja, kad priėmus įstatymo pataisas pavyktų per metus valstybės biudžetą papildyti maždaug 50 mln. litų.
Pralobtų didieji
Kodėl šiomis prekėmis norima leisti prekiauti parduotuvėse, o kioskuose – ne? Jei žmonės negalės pirkti pas mus, jie eis pirkti į parduotuves. Jei uždrausti, reikia uždrausti visur
Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkė Ramutė Strolienė piktinasi, kad numatomos pataisos būtų neveiksmingos – esą dėka jų smulkiųjų verslininkų sąskaita kišenes papildytų didieji prekybininkai.
„Kodėl šiomis prekėmis norima leisti prekiauti parduotuvėse, o kioskuose – ne? Jei žmonės negalės pirkti pas mus, jie eis pirkti į parduotuves. Jei uždrausti, reikia uždrausti visur,“ – skundėsi R.Strolienė.
Pasak jos, priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas dalis kioskininkų ir smulkiųjų prekybininkų, ypač tie, kurie specializuojasi kosmetikos pardavime, neišsilaikytų ant kojų ir būtų priversti nutraukti veiką.
„Dabar mums leidžia statytis gražius paviljonus. Prekybininkai į juos investuos pinigus, padarys gražius, paviljonai niekuo nesiskirs nuo mažų parduotuvių, kuriomis tokia produkcija prekiauti galima, – priduria pašnekovė. – Draudimais tik perkels vieną pajamų šaltinį į kitą“
Dar vienas apynasris
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė aiškina, kad suma, kurią neva ketinama surinkti į biudžetą uždraudus prekybą kioskuose odekolonu ir losjonu – 50 milijonų litų, yra laužta iš piršto ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis ji sugalvota. Įstatymo pataisomis neva eilinį kartą bus bloginama smulkiojo verslo padėtis ir uždedamas apynasris.
Pašnekovė prisimena nuo pernai metų pradžios priimtą draudimą kioskuose pardavinėti alų, kuris neva neatnešė jokios naudos. Panašiai nutiktų ir šįsyk.
„Kai pradedama kištis į kosmetikos prekių pardavimą, tai jau yra neteisingi sprendimai. Nėra įrodymų, kad draudimas parduoti alų padėjo – kas pirko alų anksčiau kioskuose, tas jį dabar perka parduotuvėse. Buvo suvaržytos sąlygos vienam segmentui, dėl to dalis kioskininkų buvo priversti nutraukti veiklą“, – pasakojo Z.Sorokienė.
Nori apsaugoti nepilnamečius
Įstatymo pataisas įregistravusi A.Bilotaitė sako, kad įstatymas į kioskus ir paviljonus pirmiausiai yra nukreiptas dėl to, kad juose daugiausiai ir prekiaujama šiais produktais. Esą jei būtų nuspręsta, kad įstatymą reikia tobulinti, gegužės mėnesį galėtų būti padarytos reikiamos korekcijos.
Pasak A.Bilotaitės, svarbiausia įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad įsigyti kosmetinio spirito nebūtų sąlygų nepilnamečiams: „Didžiausias nerimas yra dėl vaikų. Daugiausiai kalbama, kad kosmetiniu alkoholiu piktnaudžiauja mažesnes pajamas turintys asmenys. Bet šie gėrimai labai pigūs, kainuoja vos kelis litus, o kioskuose juos neretai gali įsigyti ir paaugliai. Jie atėjęs į kioską negali nusipirkti alaus, bet čia jie gali įsigyti 60 proc. stiprumo gėrimą.“
Anot Seimo narės, skaičiavimai, kad valstybė į biudžetą pavyktų surinkti apie 50 mln. litų, yra paremti prielaida, jog vietoje odekolono galėtų būti nuperkama daugiau akcizu apmokestinto alkoholio – mat kosmetikos priemonės nėra apmokestinamos akcizo mokesčiu, o nelegali kosmetinių prekių rinka sudaro apie 7 procentus visos nelegalaus alkoholio rinkos.
Akcizą mažinti, ne didinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritaria idėjai riboti losjono ir odekolono pardavimą – tai leistų dalį pinigų ištraukti iš šešėlinės alkoholio rinkos. Esą tyrimai rodo, kad apie 90 procentų juos perkančiųjų patys pripažįsta juos vartojantys ne pagal paskirtį.
„Kai kurių žemų kainų specifinių produktų, kaip kosmetinis spiritas, parduotuvėse net neįsigysi, stambūs prekybiniai tinklai netgi yra atsisakę prekiauti tokia produkcija, nes tai yra asocialių asmenų perkamas produktas“, – aiškina N.Mačiulis.
Tiesa, priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas kosmetinis spiritas kai kuriose vietose vis dar būtų prieinamas, o norint maksimaliai uždrausti odekoloną vartoti ne pagal paskirtį, reikėtų kalbėti apie kompleksines priemones – taip, kaip kovojama su visa šešėline ekonomika.
„Kita alternatyva yra kosmetinį spiritą apmokestinti akcizo mokesčiu. Tačiau tokie kioskeliai apskritai dažnai neapskaito prekybos, – pasakojo N.Mačiulis. – Reikia žiūrėti, ar akcizai Lietuvoje alkoholiui nėra per dideli. Lietuvoje akcizas stipriam alkoholiui, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų perkamąją galią ir pajamų lygį, yra didžiausias Europos Sąjungoje.“
Anot N.Mačiulio, akcizo didinimas, kaip siūlo Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, nėra išeitis – esą reikėtų mažinti akcizą ir kitomis priemonėmis kovoti su alkoholio vartojimu.
