– Kuriuo atveju Lietuvos piliečiui turėti įmonę ofšorinėje zonoje galima, o kada iškyla tam tikri apribojimai?
– Turėti užsienyje įsteigtų įmonių akcijų tiek ofšorinėse jurisdikcijose, tiek ir kitose Lietuvos teisės aktai nedraudžia. Apie ribojimus galima kalbėti tik tiek, kiek tai susiję su reikalavimais asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje ar kitose viešosiose pareigose.
Suprasti akimirksniu
- Turėti ofšorines įmones Lietuvos piliečiams legalu, o ribojimai susiję su darbu valstybės tarnyboje
- Ofšorinėse jurisdikcijose dažnai nėra noro ir pajėgumų sukontroliuoti jose veikiančių įmonių
- Tarp ofšorinių įmonių privalumų minimi teisinis lankstumas ir konfidencialumas
- Vieni iš didžiausių ofšorinių įmonių turėjimo trūkumų – reputacijos aspektai ir verslo partnerių bei finansų institucijų pasitikėjimas
- Viešojoje erdvėje ofšorai vis dar siejami su korupcija ir kitu neteisėtu elgesiu
- Pasaulyje su pinigų nutekėjimu į ofšorus kovojama įvairiai - pradedant teisiniu reguliavimu, baigiant politiniu spaudimu
Tačiau šie ribojimai vienodai galioja tiek ofšorinėse, tiek ir tradicinėse jurisdikcijose įsteigtų įmonių atveju.
Svarbiausia šiuo atveju – laikytis reikalavimų, kuriuos teisės aktai sieja su tokiu akcijų turėjimu: pradedant mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, baigiant galimų verslo interesų ir interesų konfliktų, ypač kalbant apie valstybės tarnautojus, politikus ir kitus viešus asmenis, deklaravimu.
– Kokie reikalavimai yra keliami ofšorinėms bendrovėms?
– Pačioms bendrovėms taikomi reikalavimai skiriasi priklausomai nuo valstybių, kuriose jos steigiamos.
Vienose reikalaujama turėti vietinius direktorius, kitose – tik atstovą, agentą. Visais atvejais turi būti identifikuojamas, deklaruojamas tokios bendrovės naudos gavėjas, nustatoma jo lėšų kilmė ir pan.
Pagrindiniai reikalavimai paprastai yra susiję su bendrovės steigimo procesu, tuo tarpu jų veikla reguliuojama ir prižiūrima minimaliai. Dažnai nėra reikalavimo vesti pilnavertę apskaitą, teikti deklaracijas, atlikti auditą ir pan.
Kitas aspektas yra tas, ar tokių net ir tų minimalių formaliai galiojančių reikalavimų yra laikomasi praktikoje bei kokia apimtimi. Tipinės ofšorinės jurisdikcijos dažnai tiesiog neturi administracinių pajėgumų, o kartais ir motyvacijos, sukontroliuoti, kaip jose veikiančios įmonių administravimo bendrovės šių reikalavimų laikosi.
– Kokie yra pagrindiniai ofšorinių įmonių turėjimo privalumai ir trūkumai?
– Konkretūs privalumai ir trūkumai tiesiogiai priklauso nuo tikslo, kuriam konkreti įmonė steigiama.
Konkretūs privalumai ir trūkumai tiesiogiai priklauso nuo tikslo, kuriam konkreti įmonė steigiama.
Tarp privalumų gali būti apribotas informacijos prieinamumas, apsunkintas bylinėjimasis, teisinės sistemos aiškumas ir lankstumas, leidžiantis verslo valdymą tokiu būdu, kokio nenumato kitų šalių teisės aktai.
Pavyzdžiui, akcijų perleidimas nereikalaujant notarinės formos, likvidavimo proceso paprastumas, įmonių direktoriais gali būti ir juridiniai asmenys.
Privalumu yra ir turto bei rizikos atribojimo teisiniai instrumentai, kurių kitose šalyse nėra, tie patys mokestiniai privalumai (šiuo atveju nekalbant apie mokesčių slėpimo atvejus, kai jie tiesiog nedeklaruojami), įmonių steigimo bei išlaikymo kaštai.
Tarp pagrindinių trūkumų – reputacijos aspektai, verslo partnerių ir finansų institucijų pasitikėjimas, padidintas mokesčių administratoriaus dėmesys, apribojimai taikyti palankesnį apmokestinimą pajamoms iš šių įmonių ir joms mokamoms išmokoms ir pan.
– Kodėl paviešinti faktai, kad asmuo ar įmonė naudojasi ofšorų paslaugomis, dažnai sukelia neigiamą visuomenės reakciją?
– Dėl to, kad viešojoje erdvėje tai vos ne savaime siejama su korupcija, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir pan. Tai, ar asmuo, besinaudojantis tokiomis paslaugomis, iš tikrųjų laikosi jam taikomų įstatymų reikalavimų, kokie jo tokios veiklos tikrieji tikslai ir motyvai, domimasi retai.
– Dėl ofšorinių bendrovių Lietuvos ir kitų šalių biudžetai praranda nemažą dalį įplaukų. Kaip su ofšoriniu verslu kovojama Lietuvoje ir kitose šalyse, kad būtų palikta kuo mažiau landų pasinaudoti mokesčių optimizavimu?
– Kadangi tie praradimai gali būti įvairaus pobūdžio, tiek tiesiogiai susijusių su mokesčiais, tiek ir su jais nesusijusių (korupcija, pinigų plovimas, kiti finansiniai nusikaltimai ir pan.), priemonių spektras taip pat platus.
Galiausiai taikomos politinio spaudimo priemonės šalims, kurios yra tapusios tipiniais ofšoriniais centrais.
Kalbant atskirai apie mokesčius, paprastai pradedama nuo teisinio reguliavimo, kuris nustatytų aiškias veiklos per ofšorines struktūras pasekmes – pareigą tokias struktūras deklaruoti, mokėti mokesčius nuo ofšorinėse įmonėse sukauptų pelnų ir turto, bei išmokų ofšorinėms įmonėms apribojimų taikant šioms išmokoms padidintus mokesčius.
Toliau seka priemonės, kurios padeda kontroliuoti, kaip mokėtojai aukščiau minėtų taisyklių laikosi: tarptautinio keitimosi informacija susitarimai, įpareigojimai bankams rinkti ir pateikti atitinkamą informaciją ir t.t.
Galiausiai taikomos politinio spaudimo priemonės šalims, kurios yra tapusios tipiniais ofšoriniais centrais.
