„Bendrai paėmus, mes manome, kad su Pasaulio futbolo čempionatu ir Vasaros olimpinėmis žaidynėmis susijusios investicijos buvo pernelyg mažos, kad galėtų duoti ryškų ekonominį impulsą, atsižvelgiant į ekonomikos dydį“, – pirmadienį teigė banko „Goldman Sachs“ ekonomistas Alberto Ramosas.
Maža to, „Capital Economics“ besivystančių rinkų ekonomistas Edwardas Glossopas tikino, kad neverta tikėtis ir to, jog į olimpiadą vykstantys turistai atneš didelę naudą ekonomikai.
Be to, realūs turistų srautai net gali būti mažesni nei planuojama dėl nerimo, susijusio su Zika viruso epidemija. Be to, derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad vien tik olimpiados svečių išlaidos bilietams dažnai prilygs vidutinio turisto išlaidoms pačioje Brazilijoje, taigi pasikliauti viltimi apie sporto mėgėjų stimulą ekonomikai nederėtų.
Svarbu nepamiršti ir to, kad ruošiantis didelio masto sporto renginiams, nemažai investuojama į infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, didelius stadionus, kurie dažnai neatsiperka, o po renginio būna ir apleidžiami.
Tačiau Brazilija tikrai nebūtų vienintelė didelė šalis, nesusidūrusi su didesniu nei įprasta ekonomikos augimu iš karto po olimpiados. Paskaičiuota, kad daugiau nei pusėje šalių, kuriose pastaruosius tris dešimtmečius vyko vasaros olimpinės žaidynės, vidutinis BVP augimas vykstant žaidynėms ir ketvirtį po jų net būdavo silpnesnis nei įprastai.
Nors Brazilijos ūkis dėl olimpiados stebuklingai tikrai neatsigaus, tačiau, kaip pastebi kai kurie ekspertai, blogiausias ekonomikos etapas gali jau būti pasibaigęs. Apie tai liudija ir gerėjantys verslo ir vartotojų lūkesčiai.