Dar prieš balsavimą Seime dauguma Seimo komitetų, išskyrus Audito komitetą, pritarė pernykštei Vyriausybės veiklos ataskaitai.
Ji turėjo būti Seime patvirtinta Seimo rytiniame posėdyje, tačiau opozicijos pastangomis pasiekta pertrauka – dėl rezoliucijos balsuota ir jai pritarta popiet. Už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 30, susilaikė 10 parlamentarų.
Seime virė audringa diskusija – siūloma keisti ataskaitos žanrą.
A.Kubilius: kitąkart Seimui gali tekti vertinti poemą
Konservatorius Andrius Kubilius apskritai suabejojo pačios ataskaitos prasme, kadangi nėra niekaip reglamentuota, už ką ir kaip Vyriausybė turėtų atsiskaityti.
„Kas per žanras yra Vyriausybės veiklos ataskaita? Už ką Vyriausybė turi atsiskaityti ir ką toje ataskaitoje turi pasakyti? Iki šiol tai labiau paprotinė teisė nei kaip nors sureguliuota teisė“, – sakė A.Kubilius ir patikino, kad tarp teisės aktų terado vieną sakinį Seimo statute, kuris nurodo, kad Vyriausybė iki kovo 31 d. pateikti metinę ataskaitą.
Jis nesiėmė vertinti pačių darbų ir siūlė „nedrebinti oro“, o verčiau aiškiau apibrėžti, už ką ir kokiu būdu kasmet turi atsiskaityti Vyriausybė, kad būtų galima palyginti jos prioritetus su pasiekimais vėliau.
„Gali būti, kad kada nors premjeru bus kas nors su dar didesne fantazija nei Saulius Skvernelis ar aš. Aš vis įsivaizduoju, kad kuris nors premjeras eilėmis surašys ataskaitą, poemą apie savo veiklą ir mes turėsime kaip rimtą dokumentą svarstyti“, – juokavo A.Kubilius ir siūlė imtis įstatymais sureguliuoti Vyriausybės ataskaitą, kad jis taptu realiu instrumentu vertinant veiklą.
A.Kubiliui antrino ir parlamentarė Aušra Maldeikienė, tikindama, kad toleruojama „intelektualinė mišrainė“.
„Aiškiai matai, kad čia tiesiog labai daug žmonių iš skirtingų ministerijų su skirtingu intelekto lygiu ir netgi rašybos gebėjimais sumetė viską, ką darė ir ką ketina daryti“, – sakė A.Maldeikienė ir ataskaitoje pasigedo Lietuvoje egzistuojančių problemų, pvz., medikų atlyginimų.
Socialdemokratas Juozas Olekas kritikavo Vyriausybę, kad yra darbų, kurie ima vėluoti ir atidėliojami, kad socialinė atskirtis nemažėja, o atlyginimų augimas pirmiausia orientuojamas „jėgos struktūrų“ darbuotojams.
„Tai dalykai, kurie kelia nerimą ir įtampą, ypač susitinkant su gyventojais, kurie gyvena regionuose. Skirtumai tarp žmonių pajamų ir socialinė atskirtis vis skaudžiau juntama tarp didžiųjų miestų ir regionų bei kaimų“, – sakė J.Olekas ir tikino, kad tarp vaikus auginančių šeimų ar vienišų tėvų skurdas yra augantis.
Jurgis Razma patikino, kad augant ekonomikai net ir nieko nedarydama Vyriausybė turėtų už ką girtis.
„Jei Vyriausybė net nieko nebūtų dariusi, čia būtų galėjusi raportuoti įvairius pagerėjimus, kurie savaime tokiomis aplinkybėmis vyksta. Ataskaitoje ir netrūksta tokių pagerėjimų, kurie nepriklausė nuo Vyriausybės veiksmų“, – sakė J.Razma ir vardijo darbo užmokestį privačiame sektoriuje, kultūros renginių lankomumą ar pan.
Jis patikino, kad žiniasklaidos dėka Vyriausybė „šį tą padarė“.
„Kai tik žiniasklaida iškelia kokį skandalingą dalyką, tai Vyriausybė sukrunta ir šį tą padaro. Iškėlė eilių prie Migracijos departamento problemą – jau, žiūrėk, ministras raportuoja, kad eilės sumažėjo. Skaudi Matuko nužudymo istorija – labai greitai padaroma vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka. Pranešama, kad neracionaliai ES lėšos naudojamos profesiniam ugdymui – jau, žiūrėk, ministrė permetė lėšas į kitas prasmingesnes sritis“, – vardijo J.Razma.
„Kokia čia prasmė, kad valdantieji pabalsuos, kaip jie myli savo Vyriausybę“, – pridūrė J.Razma.
Seimo narys Algirdas Sysas pastebėjo, kad ataskaita yra rekordinės apimties – 186 puslapių. Tačiau jis vertino, kad 2017-ieji galėjo būti ir geresni: galėjo būti mažesnė emigracija, infliacija.
„Daugiau dėmesio galėjo būti skirta nesėkmėms ar pastaboms, kurias mums teikė Europos Komisija ar EBPO“, – sakė A.Sysas ir pastebėjo, kad ekonomikos augimo nauda nėra tinkamai padalinama tarp skirtingų socialinių grupių.
Jis taip pat siūlė „negrįžti į tą patį žanrą“ kitąmet, o verčiau Seime pasikalbėti apie problematiką, kurią iškelia tarptautinės institucijos.
Seimo narys Jaroslavas Narkevičius gyrė Vyriausybę, kad ji imasi daug darbų ir reformų, kurių nesiėmė ankstesnės Vyriausybės, tačiau tikino, kad yra problemų dėl darbų realizavimo – dar „reikėtų pasitobulinti“.
Valdančiųjų atstovas Jonas Jarutis vardijo geruosius Vyriausybės darbus ir tikino, kad Vyriausybė „nepolitikuoja“, tačiau jos pasiekimai leido padidinti pajamas, gerinti šeimų ir vaikų būklę ir kt.
S.Skvernelis žadėjo atsižvelgti į kritiką
Premjeras Saulius Skvernelis žadėjo į kritiką atsižvelgti ir pastebėjo, kad tokia pati kritika dėl žanro buvo keliama ir pernai – tačiau į rimtesnius pokyčius tai nevirto.
„Galima keisti tą vadinamąjį žanrą, kalbėti, kokia ta forma galima. Tačiau Konstitucijoje yra numatyti Vyriausybės atsiskaitymo principai“, – sakė S.Skvernelis. Jis žadėjo dalyvauti tobulinant ataskaitos formą, jei tai būtų prasminga – „kad virtų kitokio lygio diskusijos apie praėjusių metų ataskaitą“.
Jis pripažino, kad „gyvenimas verčia koreguoti“ tam tikrus darbus.
„Procentiškai nėra daug tų priemonių, kurios buvo perkeltos, atidėtos, tiek dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Atlyginimų augimas, bandymas supriešinti, kad kažkam daugiau, kažkam mažiau davėme, – mes turime nustoti taikyti tą gerą socialdemokratinę tradiciją, kad turime duoti visiems už bet ką“, – sakė S.Skvernelis.
Jis žadėjo pasistengti, kad kitąmet ataskaita būtų dar įdomesnė ir pritarė A.Kubiliui, kad galbūt reikia paieškoti kito žanro ar būdo, kaip vertinti Vyriausybės veiklą.
Balsavimas dėl Seimo rezoliucijos patvirtinti Vyriausybės ataskaitą buvo atidėtas – Seimas rezoliuciją priėmė po pertraukos popiet.
186 puslapiai pasiekimų
15min jau rašė, kad tai pirmas kartas, kai dabartinė Vyriausybė atsiskaito už savo darbus – premjeras Saulius Skvernelis Seime ataskaitą Seimui pristatė balandžio 10 d.
Nors 186 puslapių ataskaita galėtų atspindėti šalies padėtį įvairiose srityse, tačiau Vyriausybė aprašė kone vien teigiamus pasiekimus: kokie rodikliai pagerėjo ir kokie darbai buvo atlikti. Ataskaitoje beveik nėra informacijos, kokie darbai vėluoja, kokių tikslų nepavyksta pasiekti. 15min jau rašė apie Vyriausybės darbus, kurie vėluoja ar buvo apskritai nutraukti.
Tarp svarbiausių pasiekimų pačioje ataskaitoje nurodomas spartus ekonomikos augimo tempas – pernai BVP augo 3,8 proc., kai ES vidurkis siekė 2,4 proc. Taip pat pažymima, kad pirmą kartą vykdomas NATO įsipareigojimas skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai, šalies biudžetas pirmą kartą suformuotas perteklinis, o pagal verslo aplinkos indeksus Lietuva pasiekė aukščiausias kada nors turėtas pozicijas.
Tarp didžiausių pasiekimų įvardijami ir pirmą kartą įvesti „vaiko pinigai“.
Ataskaitoje pagal pernai „paklotus pamatus“ Vyriausybė 2018-aisiais žadama tęsti mokesčių pertvarką. Bendra struktūrinė reforma šiemet apims šešias sritis: mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos ir šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse.
