Naujienų portalas 15min.lt primena, kad šis planas susideda iš dviejų pagrindinių dalių – investicijų į verslo kreditavimą bei namų renovavimo ir apšiltinimo bei verslo aplinkos gerinimo, t.y. biurokratijos mažinimo siekiant padėti lengviau įregistruoti įmones, skatinti lankstesnius darbo santykius ir t.t.
Iš viso ekonomikos gaivinimui planuojama skirti 4 mlrd. Lt, dar 2 mlrd. Lt tikimasi gauti pagreitinus ES struktūrinių fondų pinigų įsisavinimą.
Ekonomikos skatinimui bus naudojamos ES struktūrinių fondų, Europos investicijų banko ir nacionalinio biudžeto lėšos.
Paskolins 1,1 mldr. eurų
D.Kreivys antradienį Seime teigė, kad iš biudžeto bus skirta apie 200 mln. Lt kreditų išdavimui. Taip pat, pasak jo, jau pasiektas susitarimas su Europos investicijų banku dėl 1,1 mldr. eurų paskolos, kuri Lietuvą turi pasiekti šiemet.
Be šių lėšų, dar tikimasi pritraukti daugiau nei 2 mlrd. Lt komercinių bankų lėšų. „Dėl bankų dalies – šiuo metu mes dirbame ties modeliu daugiabučių renovavime. Kai bus aiškus modelis, tada bus aiški bankų dalis. <...> Šiai dienai vedam derybas su bankais ir manome, kad bankų indėlis būtų 30-50 proc. mūsų lėšų“,– šnekėjo ūkio ministras.
Lėšos namų renovavimui bus skirstomos dviem būdais – per regionus ir per Ūkio ministerijos „centrinį planą“.
Geresni už kaimynus
„Ekonomikos skatinimo planas yra vienintelis toks planas tarp Europos sąjungos šalių. Dar neįėję į tokius stiprius recesijos gniaužtus kaip Estija ir Latvija, jau turime planą, kaip išgyventi“, – parlamentarams kalbėjo D.Kreivys.
Pristatęs ekonomikos gaivinimo planą ministras sulaukė kritikos, esą valstybė iš nacionalinio biudžeto dar neatidavė skolų verslui ir pirma reiktų tai padaryti, o tik paskui imtis ekonomikos gelbėjimo.
„Tvarkietis“ Andrius Mazūronis užsiminė, kad turi informacijos, kiek ir kam yra skolinga Aplinkos apsaugos ministerija, bet D.Kreivys tvirtino, kad verslui skolingos tik savivaldybės, o ne Vyriausybės institucijos.
Opozicija vertina kritiškai
Pristatęs ekonomikos gaivinimo planą ministras susilaukė kritikos, esą valstybė iš nacionalinio biudžeto dar neatidavė skolų verslui ir pirma reiktų tai padaryti, o tik paskui imtis ekonomikos gelbėjimo.
„Tvarkietis“ Andrius Mazūronis užsiminė, kad turi informacijos, kiek ir kam yra skolinga Aplinkos apsaugos ministerija, bet D.Kreivys tvirtino, kad verslui skolingos tik savivaldybės, o ne vyriausybės institucijos.
Ministro pristatytas planas seimūnams buvo panašesnis į gražią deklaraciją, o ne į konkrečią programą. „Visi Seime plos iš džiaugsmo, kai bus tie milijardai. Ką girdėjau, tai greičiau tiktų Andriui Kubiliui. Kiek iš tikrųjų pinigų verslas paramai gaus ir per kokias programas – jei viską išgirstume, būtume ramesni“, – po D.Kreivio pasisakymo replikavo „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Jam pritarė ir socialdemokratas Rimantas Sinkavičius. „Dalinai teisingai identifikuota situacija, nemažai šūkių ir įdėjų. Deja, nėra daug skaičių ir terminų. Kai kurie šūkiai prasilenkia su realybe“, – planą kritikavo parlamentaras.
Pasak jo, bus labai sunku tolygiai paskirstyti lėšas statybų bendrovėms kalbant apie namų renovavimą ir apšiltinimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo: daugumą lėšų gausiąs vienas nugalėtojas.
