Finansų ministras Vilius Šapoka Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams pristatė planuojamą mokesčių sistemos pertvarką ir atsakė į kilusius klausimus.
„Siūlomas paketas yra platus ir didelis. Ir diskusijų bus kiekvienu klausimu, juos mes su kolegomis turėsime priimti Seime. Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo „Sodros“ įmokai – ar taip nekursime minimalaus pragyvenimo spąstų, skatindami darbo vietas, kurios moka tik minimalų atlyginimą“, – klausė konservatorius Mykolas Majauskas.
Jam antrino ir Seimo narys Andrius Kubilius. Jis tikino pritariantis verslo ir inovacijų skatinimui, tačiau nesuprato mokesčių pertvarkos „filosofijos“. Jis vertino, kad visi mokestiniai efektai turės tik nedidelę įtaką biudžetui, ir nieko bendro su mokestine reforma jie neturi.
„Mes savo programoje buvome įrašę …, kad visus mokesčius nuo darbo pajamų reikėtų sujungti į vieną ir tada sistema pasidarytų aiškesnė, ir grindys ir lubos susidėliotų, ir tai būtų rimta struktūrinė reforma, kuri duotų daugiau progresyvumo iš apačios, bet kartu ir mažintų šešėlį – darbdavys būtų nesuinteresuotas vokeliais. Kodėl apie tai nebekalbama“, – sakė A.Kubilius.
Jis pažymėjo, kad numatomas „Sodros“ NPD yra premija darbdaviui, kuriančiam mažai apmokamas darbo vietas.
Konservatoriai skelbia įžvelgiantys tris esmines problemas: Vyriausybė atsisako savo pažadų imtis esminės mokesčių sistemos pertvarkos, konsoliduojant visus pajamų mokesčius, antra, „Sodros“ NPD darbdavius gundys kurti tik menkai apmokamas darbo vietas, ir trečia, papildomo NPD už vaikus sistemos atsisakymas ir tiesioginių išmokų įvedimas neskatina žmonių dirbti auginant vaikus.
„Populiariai aiškinant, Vyriausybė darbdaviams duoda 30 eurų premiją, kad jie kurtų tik darbo vietas, apmokamas minimaliu darbo užmokesčiu“, – pažymi A.Kubilius.
Reikia traukti iš šešėlio
V.Šapoka, remdamasis tarptautinių organizacijų studijomis, atsikirto, kad į mažiausias pajamas orientuoti sprendimai yra skirti ištraukti žmones iš šešėlio – 160 tūkst. žmonių Lietuvoje uždirba mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą.
„Išvada vienareikšmiška – sumažinę nekvalifikuotų darbo vietų kainas, mes spąstų nesukursime – mes ištrauksime žmones iš šešėlio, iš atskirties. Didelė dalis žmonių vis dar dirba šešėlyje. 160 tūkst. žmonių, beveik negaudami jokių pajamų, gauna socialines garantijas“, – sakė V.Šapoka.
Anot jo, darbdaviai turės dirbančiajam apmokėti „Sodros“ grindis, todėl darbdaviams mažiau apsimokės darbuotojus laikyti „šešėlyje“.
„Neturėdami efektyvios perkvalifikavimo programos, nekvalifikuotus žmones stumiame į užribį“, – akcentavo ministras ir pridūrė, kad darbdaviams mažiausiai uždirbančių nekvalifikuotų darbuotojų darbo vietos kaina yra per didelė.
Atsakydamas, kodėl buvo atsisakyta darbdavio ir darbuotojo mokesčių sujungimo, jis tikino, kad tai „mitologiniu“ būdu iš šešėlio žmonių neištrauks.
„Žinote, turbūt, kad pasaulyje tokios sistemos nėra, ir tam, kad ją įvestume, reikia neeilinių argumentų. Argumentas, kad konsolidavus mokesčius dings paskatos ir mitologiniu būdu visi išlįs iš šešėlio – nėra nei faktų, nei įrodymų. Palyginimui, Estijoje beveik 100 proc. visus mokesčius moka darbdavys – ir ten šešėlis mažesnis“, – sako V.Šapoka ir pridūrė, kad tokia pertvarka sukeltų problemų dėl skirtingų GPM dydžių taikymo.
Seimo narė Aušra Maldeikienė bandė ministro klausti, kaip jis suvokia teisingumą, kada šeima jau tampa turtinga, ir tikino, kad mokesčių pertvarkoje teisingumo trūksta.
„Individualioje veikloje tikrai nėra teisingumo, ir tie, kurie gauna per 1 mln. pelno, moka 5 proc. mokestį, o tie, kas gauna 5 tūkstančius pelno, moka 15 proc.“, – atsakė V.Šapoka, tačiau provokuojamas nesileido.
Iš šešėlio – 170 mln. eurų per metus
Valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų atstovas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, ministro teiravosi, kiek numatoma lėšų į biudžetą pritraukti iš šešėlio.
„Numatyta 170 mln. eurų per metus. Yra bendras Vyriausybės kovos su šešėliu planas, jis labai detalus, buvo atnaujintas, ir toliau bendradarbiaujama su institucijomis“, – tvirtino ministras.
Poveikis biudžetui – 67,2 mln. eurų
Finansų ministerija skaičiuoja, kad visi mokestiniai pakeitimai biudžetui per 2018 m. atsieitų 67,2 mln. eurų.
Didžiausių netekimų biudžetas patirs dėl išmokų vaikams didinimo – tam bus skirta 178 mln. eurų. Dar 90 mln. eurų pareikalaus NPD didinimas iki 380 eurų, 40 mln. eurų kainuos „Sodros“ lubų nustatymas bei 23 mln. eurų – 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.
Netekimus 75 mln. eurų kompensuos papildomo NPD už vaikus atsisakymas, 130 mln. sužerti turėtų mokesčių administravimo gerinimo priemonės, 18 mln. eurų – socialinio draudimo sistemos suvienodinimas savarankiškai dirbantiesiems, o dar po 14 mln. eurų – akcizų degalams didinimas ir PVM lengvatos viešbučiams atsisakymas. Akcizų lengvatos žemės ūkyje naudojamam dyzelinui atsisakymas papildomai pridės 9 mln. eurų.
Brangaus nekilnojamojo turto mokesčio didinimas papildomai teatneš 1,6 mln. eurų pajamų.
V.Šapoka akcentavo, kad, prieš svarstant naujus mokesčius, būtina sutvarkyti dabartinę mokesčių sistemą.
„Dabartinė sistema turi daug landų landelių, atskirų mokestinių režimų“, – teigė ministras.
