Aštuoni rimti klausimai ir tik 20 minučių. Tiek K.Mažeika turėjo laiko atsakyti į iš anksto suformuotus opozicijos klausimus. Atsakymuose skambėjo jau anksčiau girdėti argumentai ir teiginiai, tiesa, šįkart labiau kliuvo vyriausiajam urėdui M.Pulkauninkui.
Apie 15min tyrimą
Pirmas Seimo opozicijos klausimas ministrui – apie 15min anksčiau publikuotą žurnalistinį tyrimą, kuris atskleidė medienos perdirbėjų įtaką šalies Vyriausybei. Opozicija klausė ministro, ar po paviešintų faktų apie viešųjų ryšių eksperto Dariaus Gudelio galimą įtaką premjerui, ministras imsis iniciatyvos inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą.
Į visa tai ministras atsakė trumpai: „Poveikio nedaro nei ponas Gudelis, nei ponas premjeras, negavau jokios paramos iš privačių medienos perdirbėjų“, – kartojo ministras.
K.Mažeika neigė ką nors proteguojantis. „Nėra jokio verslo protegavimo, o yra tikslas gauti didesnę naudą miškams. Kirtimų norma nekelia grėsmės aplinkosaugai“, – sakė ministras.
Apie abejingumą STT perspėjimams
Jau skelbta, kad birželio 19 d. Vyriausybė nusprendė dirbtinai sumažinti valstybinių miškų medienos kainą 20 proc., nors išvakarėse Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perspėjo apie tokio sprendimo žalą valstybei. Dėl to apie pasitraukimą paskelbė vyriausiasis urėdas M.Pulkauninkas.
Ministras sakė, kad Vyriausybė nesumažino kainos rinkoje, o dėl medienos pardavimo vis tiek bus vykdomi aukcionai. „Nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl sumažintos kainos gali sumažėti medienos galutinė kaina“, – sakė ministras.
Kodėl neatsižvelgta į STT, ekspertų perspėjimus? Į pastabas, pasak ministro, buvo atsižvelgta. Medienos kainos yra nukritusios, todėl nauja tvarka norėta padidinti aukcionų skaičių.
Apie mokesčius už privačius miškus
15min taip pat rašė apie naująjį mokestį privačių miškų savininkams, kai šie turės mokėti nuo potencialios miško vertės.
Seimo nariai klausė ministro, ar nauja tvarka nevers savininkų kirsti savo miškus ir kaip bus apskaičiuojamas šis mokestis.
„Tai bus ne naujas mokestis, o pakeisiantis senąjį, kai reikėjo mokėti už iškirstą medieną“, – kartojo ministras jau anksčiau išsakytas savo mintis.
Savininkai, pasak jo, nauju mokesčiu nėra skatinami iškirsti miškus, o „efektyviai juos naudoti“.
Kalbėdamas apie klimato kaitos padarinius, K.Mažeika sakė, kad miškų išsaugojimas ateitiems kartoms – šios Vyriausybės tikslas, o padidintos kirtimo normos esą vis tiek atsilieka nuo kitų šalių.
Apie miškų urėdijos perkėlimą į Kazlų Rūdą
15min taip pat rašė apie tai, kad vos kojas apšilęs aplinkos ministras pareiškė, jog Generalinė urėdija bus perkelta iš Vilniaus į Kazlų Rūdą. Yra manančių, kad toks sprendimas yra susijęs su tuo, jog K.Mažeika į Seimą rinktas Kazlų Rūdoje, taigi tai jo savotiška padėkos dovana rinkėjams.
Ministras Seimo nariams ketvirtadienį gyrė idėją perkelti pagrindinę urėdijų būstinę į Kazlų Rūdos miškus. „Atlikus ekonominę analizę bus priimti galutiniai sprendimai. Darbuotojai jau buvo informuoti, kad urėdija bus perkelta iš Vilniaus“, – sakė jis.
K.Mažeika sako, kad tai miškinga vietovė, todėl esą nepritrūks darbuotojų, neigė, kad tai dovana rinkėjams, ir siūlė palaukti galutinio sprendimo.
Apie M.Pulkauninką ir jo perspėjimus
Valstybinės miškų urėdijos vadovo M.Pulkauninko teigimu, miškų sektoriui padaryta žala dėl anksčiau buvusio neefektyvaus ir neskaidraus valdymo per 30 metų galėjo siekti net milijardą eurų. Ar ministras mato galimybių išaiškinti tokių nuostolių kaltininkus?
„Tam tikra neskaidri veikla buvo, todėl buvo priimtas sprendimas reformuoti miškų sritį“, – sakė jis. Tiesa, milijardas eurų ministerijai nėra žinomas, sakė jis. Šio skaičiaus esą negali patvirtinti ir M.Pulkauninkas, pridūrė K.Mažeika, o visi žinomi faktai apie grobstymus perduoti teisėsaugai.
Medienos pramonė sukuria apie 5 proc. BVP, joje dirba apie 50 tūkstančių žmonių, savo kalbą baigė ministras.
Seimo narys Paulius Saudargas dar kartą klausė, kaip ministras vertina situaciją dėl M.Pulkauninko, kai šis panoro palikti darbą, ministras paskelbė, kad jį atleis, bet paskui įkalbėjo dar pagalvoti.
„Po susitikimo su vadovu, kai jis žodžiu pateikė informaciją, kad jam buvo daroma įtaką iš kai kurių grupių, tai aš pareikalavau tai išdėstyti raštu“, – sakė K.Mažeika.
Jis neslėpė, kad jam kėlė nuostabą, kai M.Pulkauninkas „pradėjo kalbėti apie dalykus išėjimo stadijoje“, esą galėjo ir anksčiau pranešti apie problemas.
Algimantas Salamakinas klausė, ką daryti Seimo nariams, kai vyriausiasis urėdas M.Pulkauninkas kalba, jog aplinkos ministro veiksmai kenkia urėdijos veiklai.
„Kodėl jūs nesitarėte su direktoriumi, o einate į Vyriausybę su įstatymo pataisa“?, – klausė jis. K.Mažeika kritikavo vyriausiojo urėdo išsakytus skaičiavimus, jog dėl naujos medienos supirkimo tvarkos valstybė neteks beveik 70 mln. eurų.
„Kalbant apie 70 milijonų – tai nepagrįsta jokiais skaičiais, paskaičiuota didžiausia suma, nors medienos kaina tai krenta, tai pakyla“, – abejojo M.Pulkauninko skaičiavimais aplinkos ministras.
Seimo opozicija atsakymais suabejojo
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė sakė abejojanti ministro pasakymais, kad medienos kaina nesikeis, kai bus dirbtinai sumažinta pradinė kainą aukcionuose.
Ministras į tai atsakė teigdamas, kad medienos pramonė sukūrusi daug darbo vietų ir yra priversta importuoti medieną iš trečiųjų šalių. „Jų gyvybingumui iškilusi grėsmė“, – teigė K.Mažeika.
Tiesa, jis mano, kad su šiuo pasiūlymu turėjo ateiti vyriausiasis urėdas M.Pulkauninkas, kuris pats matė „medienos pilnus sandėlius“, kurios niekas neperka. Todėl esą ir buvo priimtas sprendimas – keisti medienos supirkimo aukcionų tvarką.
Konservatorė Irena Haase sako išgirdusi tik ministro išvedžiojimus. Ji dar kartą klausė apie mokesčio privačių miškų savininkams įvedimą. Pasak ministro, jei miško savininkai prisiima atsakomybę už miško saugojimą, kovą su kenkėjais ir gaisrais, tada to mokesčio apskritai nebūtų.
Kai kurie Seimo nariai po ministro atsakymų prisipažino dar labiau susipainioję, o K.Mažeika neatsakė į kai kuriuos klausimus.
