Siūlymo dėl laikinos PVM lengvatos dujoms ir elektrai iniciatorius Eugenijus Sabutis sakė, kad, priėmus jo siūlymą, situacija visiems gyventojams būtų suvienodinta.
„Šiuo įstatymo projektu siūlome šalia esamo pridėtinės vertės mokesčio taikymo centriniam šildymui nustatyti tokį pat mokestį elektros ir dujų buitiniams vartotojams. Suprantu, kad dalis vartotojų nesinaudoja centriniu šildymu, būstą šildosi elektra ar dujomis, tai šitas projektas ne tik suvienodintų apmokestinimą, bet ir atskirai padėtų sumažinti dujų ir elektros tarifus galutiniams vartotojams“, – pristatydamas projektą sakė E.Sabutis.
Įprastinis PVM tarifas Lietuvoje – 21 proc.
Jo teigimu, šis įstatymo projektas prisidėtų prie Seime jau priimtų projektų dėl elektros kainų amortizavimo.
Tiesa, jis akcentavo, kad tai būtų laikina priemonė – siūloma, kad lengvata galiotų iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.
Konservatorių frakcijos narys Sergejus Jovaiša klausė, kiek tokia lengvata kainuotų valstybės biudžetui ir koks būtų lėšų šaltinis.
„Tai galėtų kainuoti 45 mln. eurų“, – nurodė Seimo narys.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė projektui išreiškė palaikymą.
„Elektros ir dujų kainos kyla, visi Lietuvoje be jokio išskirtinumo patiria didesnes sąnaudas. Mes palaikome jūsų siūlymą“, – sakė R.Tamašunienė.
Po pateikimo „už“ šį siūlymą balsavo 55 parlamentarai, „prieš“ buvo 43, susilaikė 16 Seimo narių. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Valdantieji sakė, kad tai didins deficitą
Seimo posėdyje taip pat pristatytas siūlymas ir dėl 9 proc. PVM tarifo būtiniausiems ir ekologiškiems maisto produktams.
„Net nereikia duomenų, kad kainos auga – infliacija viršija 9 proc., tai labiausiai liečia gyventojus, kurių pajamos mažiausios. Statistika rodo, kad prekybos tinkluose per metus brango 20 maisto produktų iš 52, esančių pigiausių maisto produktų krepšelyje: brango juoda duona, pienas, bulvės, aliejus“, – vardijo E.Sabutis.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius klausė, ar lengvata pasieks galutinį vartotoją bei kaip „užtikrinti, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų ir produktai būtų pigesni.“
E.Sabučio teigimu, čia lyderystę turėtų pademonstruoti ir valstybinės institucijos.
„Šitoje vietoje jos galėtų parodyti ir geranoriškumą, ir lyderystę ir, tarkime, atsisėdę su ar prekybos tinklais, ar kitomis asociacijomis pasirašytume memorandumą, kuriuo būtų fiksuojamos kainos ar toks kainų pokytis, kuris tenkintų ir vienus, ir kitus. Būtent tam valstybės institucijos galėtų įsipareigoti prižiūrėti tokius susitarimus”, – kalbėjo E.Sabutis.
Tačiau konservatorių frakcijos narys Edmundas Pupinis ragino mažiausiai uždirbančiųjų situaciją gerinti kitais būdais – pavyzdžiui, per neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimą.
„Turėjome ne vieną istoriją, kai norėjome vieniems sektoriams sumažinti pridėtinį vertės mokestį - pavyzdžiui, viešbučiams. Išėjo tas pats – buvo sumažinta iki 9 proc., bet kainos pakilo, nes pamatė, kad į rinką plūstelėjo žmonių“, – sakė E.Pupinis.
O S.Jovaiša atkreipė dėmesį, kad tokie pasiūlymai dar labiau didintų biudžeto deficitą.
„Šiandien girdėjome finansų ministrės pranešimą, ji teigė, kad biudžeto deficitas dar padidėjo. Tai ir šitas projektas jo nesumažins“, – sakė jis.
Šį siūlymą po pateikimo palaikė 54 Seimo nariai, „prieš“ buvo 41, susilaikė 20 Seimo narių. Projektas buvo atmestas.
